2019 m. gegužės 25 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Prieš 90 metų

ALEKSANDRAS GRYBINAS-FAUSTAS gimė 1920 m. vasario 20 d. Šakių aps. Lukšių vls. Lukšių k. 1941 m. baigė Marijampolės mokytojų seminariją. Mokytojavo Liudvinavo pradžios mokykloje, vėliau – Zyplių žemės ūkio mokykloje. Vokiečių okupacijos metais slapstėsi siekdamas išvengti galimos mobilizacijos į vokiečių kariuomenę. 1943–1944 m. aplinkiniuose miškuose pradėjus siautėti raudoniesiems diversantams, kartu su broliu Zigmu įstojo į Lukšių savigynos būrį.


1944 m., artėjant frontui, pasitraukė į Vakarus. Buvo mobilizuotas į vokiečių kariuomenę ir pasiųstas į frontą, kur sulaukė karo pabaigos. Mėgino pereiti į amerikiečių okupacinę zoną, tačiau buvo grąžintas. 1945 m. grįžo į Lietuvą, į Šakių aps. Karčrūdės k., kur mokytojavo jo tėvas. Vengdamas suėmimo, per žiemą slapstėsi, o 1945 m. pabaigoje pasitraukė pas partizanus į Kazlų Rūdos miškus.


Dalyvavo kuriant Žalgirio rinktinę, dirbo jos štabe. 1946 m. birželio 12 d. paskirtas Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vado Jurgio Ilgūno-Šarūno adjutantu, 1947 m. gegužės 12 d. – rinktinės žvalgybos, vėliau – Spaudos ir informacijos skyriaus viršininku, 1948 m. gegužės 5 d. – Žalgirio rinktinės štabo viršininku. 1948 m. rugpjūčio 10 d. žuvus Tauro apygardos vadui ltn. Jonui Aleščikui-Rymantui, nuo spalio 8 d. paskirtas Tauro apygardos vadu. Buvo Tauro apygardos penktasis vadas ir pirmasis civilis, ėjęs šias pareigas.


1948 m. spalio 20 d. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadavietėje susitiko su Dainavos apygardos vado Adolfo Ramanausko-Vanago įgaliotiniu, Dzūkų rinktinės vadu Sergijumi Staniškiu-Litu ir Pietų Lietuvos srities partizanų vadu laikinai paskyrė Dainavos apygardos vadą A. Ramanauską-Vanagą.


1948 m. lapkritį, siekiant suderinti partizanų veiksmus ir aptarti vienos partizanų vadovybės sudarymo klausimus, kartu su A. Ramanausku-Vanagu iškeliavo į Žemaitiją.


1949 m. vasario 10–20 d., kaip Tauro apygardos atstovas, dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Minaičiuose (Radviliškio r.), kuriame buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS), kartu su kitais partizanų vadais pasirašė LLKS Tarybos Vasario 16 d. Deklaraciją ir priėmė svarbiausius naujosios organizacijos dokumentus. 1949 m. vasario 16 d. jam suteiktas partizanų kapitono laipsnis.


1949 m. kovo pabaigoje, grįžęs iš Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo, pakeitė Tauro apygardos organizacinę struktūrą: rinktinių kuopas ir būrius pertvarkė į tėvūnijas ir kartu pakeitė vidaus valdymo struktūras, išformavo Kęstučio ir Birutės rinktines, nes buvo sumažėjęs jų partizanų skaičius. Po struktūrinių reformų Tauro apygardoje liko trys rinktinės – Žalgirio, Vytauto ir Geležinio Vilko.


Žuvo 1949 m. rugsėjo 28 d. naktį. Palaikai niekinti Jankuose, vėliau nuvežti į Karčrūdę, Lukšius, Šakius. Palaidojimo vieta nežinoma.


1949 m. birželio 16 d. LLKS Tarybos prezidiumo nutarimu A. Grybinas apdovanotas 2-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi (su kardais). 1997 m. gruodžio 22 d. jam suteiktas kario savanorio statusas, 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu – Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas (dabar – Vyčio kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius) ir pulkininko laipsnis (po mirties).





Pietų Lietuvos ir Vakarų Lietuvos partizanų sričių vadovybės susitikimas.
I eilėje iš kairės: 3. Pietų Lietuvos srities vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
II eilėje iš kairės: 4. Urbantas Dailidė-Tauras; 5. Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas- Faustas; 7. Vakarų Lietuvos srities štabo viršininkas Vytautas Gužas-Kardas.
Kiti neatpažinti. 1949 02



Atsisiųsti (plėtinys „.pdf“, 1,3 MB)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”