2019 m. gegužės 25 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Kauneliškio kautynės

Vasario 7 d. Trakų aps. Onuškio vls. (dabar – Trakų r. sav.) Migūčionių k. Juozo Matukevičiaus-Vilko vadovaujamas partizanų junginys, kurį sudarė Vaclovo Voverio-Žaibo ir Jono Dambrausko-Siaubo būriai, kelias valandas kovėsi su NKVD vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko kareiviais. Žuvo 8 (kitais duomenimis – 9) partizanai, iš jų žinomi: Petras Balkus, Juozas Gecevičius-Stumbras, Julius Plutulevičius, Edmundas Siniauskas-Liūtas ir Vincas Tribandis-Arminas. Nukauta apie 12 (kitais duomenimis – 15) enkavėdistų. Partizanams pasitraukus, kareiviai ir stribai nužudė keliolika kaimo gyventojų, iš jų žinomi: Feliksas Balkus, Juozas Čieglys, Ipolitas Kaziukonis, Juozas Kaziukonis (13 m.), Bronius Matulevičius, Vladas Pašukonis (14 m.), Elena Radvinskienė su dukra Anele (6 m.) ir sūnumi Broniumi (7 m.), Jonas Stadalnykas, Marija Stadalnykienė, Julius Staniulionis, Julija (Juzė) Staniulionienė ir Jonas Svirinavičius. Partizanų ir kaimo gyventojų lavonai buvo išniekinti Onuškyje. 1944 m. spalio mėn., Leono Vilučio-Bitinėlio ir jo bendražygių pastangomis įsteigus LLA Tigro rinktinės štabą ir sukūrus jo branduolį, skubiai parengti įsakymai, kuriais besislapstantys vyrai buvo suskirstyti būriais, kuopomis ir batalionais. Paskirta trylikos kuopų vadovybė Utenos, Švenčionių ir Zarasų apskrityse. 1944 m. pabaigoje šis štabas pasiekė nemažų rezultatų organizuodamas Švenčionių ir Utenos apskričių partizanus. Remiantis LLA nuostatais buvo prisaikdinti ir į LLA priimti per 600 kovotojų. 1944 m. gruodžio mėn. į LLA pogrindžio veiklą įsitraukė Švenčionių apskrities miškuose nuleista 12 desantininkų grupė.


1945 m. vasario mėn. vien Švenčionių aps. Benedikto Kaletkos-Kęstučio kuopoje buvo per 300 gerai ginkluotų partizanų. Kuopos vado įsakymu gen. štabo aviacijos mjr. Bronius Vaivada-Vilkas paruošė „Panteros“ planą, kuriame buvo numatyta Labanoro girioje įrengti dvi įtvirtintas, ilgalaikei gynybai pritaikytas stovyklas, savotiškas tvirtoves.


Pirmą tokį bunkerį dar 1944 m. rudenį netoli Kiauneliškio įrengė LLA Tigro rinktinės Apolinaro Juršio-Vytenio vadovaujamas apie 60 partizanų (daugiausia iš Šiškinių kaimo) būrys. Žiemą prie jo prisidėjo Antano Krinicko-Romelio vadovaujamas taip pat apie 60 partizanų būrys, kuris įrengė kitą bunkerį. Tai buvo gerai įrengti didžiuliai bunkeriai su apkasais. A. Juršio partizanai gyveno Margio bunkeryje, o A. Krinicko–Kauno bunkeryje.


1945 m. kovo 11 d. partizanus apsupo 500 NKVD kariuomenės karių. Prasidėjo kautynės. Visi Margio bunkeryje buvę Vytenio būrio partizanai nutarė kautis. Kauno bunkeryje esantys Romelio būrio partizanai traukėsi, tik 15 iš jų liko kautis. Kautynės truko iki vakaro. Tada į pagalbą atskubėjo apie 300 partizanų, priklausiusių LLA Tigro rinktinės štabo būriams. Pamatę, kad bunkerius apsupę enkavėdistai ilsisi, partizanai atidengė stiprią ugnį, prasilaužė prie Margio bunkerio ir bandė išvesti iš apsupties kovos draugus. Deja, Vytenio būrio partizanai nepažino saviškių ir atidengė ugnį, tad šie turėjo atsitraukti. Priešas taip pat atsitraukė, tačiau iš Švenčionių ir Utenos išsikvietė pastiprinimą. Vėl prasidėjo kautynės, trukusios iki kovo 12 d. Priešo pajėgos buvo didelės – apie 2000 kareivių. Įsitvirtinę gynybai gerai pritaikytuose bunkeriuose partizanai nepasidavė. Rusai paprašė iš savo bazių atvežti minosvaidžių ir prieštankinių granatų.



Atminimo ženklų kompozicija šioje vietoje buvusiame Margio bunkeryje 1945 m. kovo 12 d. kautynėse žuvusiems
LLA Tigro rinktinės A. Juršio-Vytenio partizanams atminti.
Švenčionių r. sav. Labanoro regioninis parkas. Švenčionėlių miškų urėdija.
Antaliedės girininkija. Kiauneliškio miškas. 27 kvart.
Aut. dizaineris Romas Navickas ir skulptorius Jonas Jagėla.
Atidengta 2003 m. rugsėjo 7 d.
Fotograf. Rūta Trimonienė.


Tik 12 d. pavakare bunkeriai buvo išsprogdinti. Margio bunkeryje žuvo LLA Tigro rinktinės štabo narys Vladas Vaitkevičius-Kirvis, būrio vadas A. Juršys-Vytenis ir 44 šio būrio partizanai. Kauno bunkeryje žuvo 22 A. Krinicko-Romelio būrio partizanai. Iš rinktinės štabo partizanų kautynėse prie Kauno bunkerio žuvo LLA Tigro rinktinės štabo viršininkas Zenonas Jasaitis-Ūdras, štabo narys Pranas Snieška ir vienas nežinomas partizanas.


Žuvusiųjų palaikai siauruku geležinkeliu buvo nuvežti į Švenčionių geležinkelio stotį ir niekinti miestelio aikštėje, vėliau užkasti prie Cirkliškio dvaro.


Kiauneliškio kautynėse patirti skaudūs nuostoliai rinktinei nebuvo pražūtingi: štabas persikėlė į Švenčionių valsčiaus Antanų miškus, būriai ir kuopos perėjo į naujus veikimo rajonus. Keitėsi ir veiksmų taktika. Iki 1948 m. rugpjūčio Labanoro ir Krivasalio partizanams vadovavo buvęs Kauno bunkerio partizanų vadas A. Krinickas-Romelis, o ginkluotasis pasipriešinimas šiose apylinkėse palaužtas tik 1951 m.


2003 m. rugsėjo 7 d. Kiauneliškio mūšyje žuvusiems partizanams atminti atidengta tipinių atminimo ženklų kompozicija.


 


LGGRTC medžiaga. Atsisiųsti (plėtinys „.pdf“, 3.98 MB)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”