LSSR KGB versus Lithuania

Dr. K.Burinkaitės knygos "LSSR KGB ideologija, politika ir veikla 1954–1990 m.", išleistos 2015 m., vertimas į anglų kalbą. Leidinyje supažindinama su svarbiausiais sovietinio saugumo veiklos bruožais, veiklos sritimis, pateikiama ryškiausių KGB metodų taikymo pavyzdžių, aptariama, ko šiomis priemonėmis buvo siekiama. Daug dėmesio skiriama kitaminčių persekiojimui. Apžvelgiama griežtai reglamentuota užsieniečių buvimo Lietuvoje tvarka, atskleidžiama, kur užsieniečiams Lietuvoje buvo leidžiama lankytis, kokias slaptąsias priemones prieš užsienio turistus ir išeivius taikė sovietinis saugumas. Ši knyga turėtų prisidėti prie nuodugnesnio sovietinės slaptosios tarnybos ir jos veiklos politinių, ideologinių prielaidų bei nusikaltimų, nukreiptų prieš antisovietinio pasipriešinimo dalyvius, suvokimo ir analizės.
Sovietinis totalitarinis režimas, siekiantis visokeriopos visuomenės kontrolės ir paklusnumo, SSRS vykdoma vidaus ir užsienio politika lėmė sovietinės slaptosios tarnybos veiklos principus, tikslus, funkcijas ir metodus. Komunistų partija užtikrino šios tarnybos institucinį savarankiškumą, privilegijuotą, išskirtinę padėtį ir atskaitomybę tik aukščiausiai partinei valdžiai. Ar kito LSSR KGB veiklos sferos, tikslai ir taikomi metodai iškilus naujiems iššūkiams ir uždaviniams, ar užteko tik prievartos priemonių, o gal reikėjo jų intelektualesnių ir slaptų? Atsakymus į šį ir į daugelį kitų klausimų rasite šioje knygoje.

Principles of KGB activity, its targets, functions and methods were determined by Soviet totalitarian regime, that sought total control and obedience of society and by soviet inner and foreign policy. Communist party safeguarded sovereignty, exceptional position if this institution and responsibility to highest party authority.
Were there any changes in KGB spheres of activity, methods, was it enough to use repressions to implement it's target, or they need more intellectual and secret methods?
These and other answers reader can find in this book.

Lietuvos gyventojų genocidas V tomas (N-Ž), 1950-1953 m.

Tęstinio leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas“ penktojo tomo antroji knyga (N–Ž) skirta 1950–1953 metais nuo sovietinio režimo represijų nukentėjusiems Lietuvos gyventojams. Vieni jų slapstydamiesi išvengė ankstesnių masinio trėmimo akcijų metu vykdytų trėmimų, kiti, tarp jų buvę generolo V. Anderso armijos kariai, 1951 metais buvo ištremti pagal atskirus Ypatingojo pasitarimo nuosprendžius. Šiame tome surašyti ir tie ištremtieji, kurie akcijos „Osen“ („Ruduo“) metu buvo sugauti besislapstantys nuo paskutiniojo masinio trėmimo. Į nukentėjusiųjų sąrašą įtraukti Jehovos liudytojų sektos nariai, 1951 metų rudenį „iškeldinti“ iš Lietuvos pagal LSSR Ministrų Tarybos nutarimą Nr. 865. Knygoje pateikti duomenys ir apie1950–1953 metais kovose žuvusius, nužudytus ir įkalintus partizanus bei apie beveik 10 tūkst. politinių kalinių.

Sibiro Madona

„Sibiro Madona“ – knyga apie sunkų, žalojantį sovietinės okupacijos laikotarpį, apie skaudžius patyrimus, daugiau ar mažiau palietusius kiekvieną Lietuvos žmogų. Knyga sudaryta autentiškų liudijimų pagrindu.
Per vienos nedidelės tremties vietos – miško kirtimo punkto Korbiko (Krasnojarsko kr.) – prizmę atspindima visų ištremtų ir įkalintų Lietuvos žmonių jausena. Knyga pateikiama kartu su lankstinuku apie Sibiro Madonos skulptūrą.
Tai knyga apie stiprią tikėjimo reikšmę, ištveriant ištikusią tragediją – prievartinį atskyrimą nuo tėvynės, netektis, beteisiškumą. Politinio kalinio Jono Maldučio 1955 m. išdrožtos Švč. Mergelės Marijos pastatymas kapinėse tremtiniams grąžino dalelę prarastų tikėjimo simbolių – maldos vietą, bažnyčią. Padėjo būti stipresniems ir išsaugoti sugrįžimo viltį.
Švč. Mergelės Marijos skulptūra, kaip bendras paminklas visoms tremties ir kalinimo aukoms, buvo vienintelė tokia visame Sibire.
2010 m. skulptūra pargabenta į Lietuvą, po sudėtingo restauravimo pastatyta, o 2018 m. sausio 13 d. pašventinta Vilniaus arkikatedros bazilikos Tremtinių koplyčioje.

Merkio rinktinės štabo dienoraštis 1945–1946 m.

Merkio rinktinės štabo dienoraštis – unikalus partizanų laisvės kovų dokumentas, kurį rašė garsus Dzūkijos partizanų vadas, vėliau – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) ginkluotų pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Ši iškili asmenybė pasižymėjo ir kaip partizanų metraštininkas, fiksavęs Laisvės kovų istoriją – partizaninio karo įvykius, netektis, kovotojų siekius ir viltis.
Merkio rinktinės štabo dienoraštis pradėtas pildyti 1945 m. rugsėjį ir baigtas 1946 m. gruodį. Dienoraščio tekstai rašyti A. Ramanausko ranka ir keliomis skirtingomis rašomosiomis mašinėlėmis, yra jo užrašytų pastabų. Leidinys iliustruotas A. Ramanausko-Vanago ir jo bendražygių nuotraukomis. Pabaigoje pateikti iššifruoti partizanų slapyvardžiai, nurodyta jų gimimo ir žuvimo data bei vieta.
Publikuojamas dienoraštis buvo saugomas Lietuvos SSR Valstybės saugumo komiteto (KGB) archyve (dabar – Lietuvos ypatingasis archyvas). Kartu su kitais KGB rastais partizanų dokumentais jis kaip daiktinis įrodymas buvo prisegtas prie A. Ramanausko baudžiamosios bylos, kurią sudarė net 20 tomų.
„Merkio rinktinės štabo dienoraštis“ – autentiškas ir pirminis šaltinis apie ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą Lietuvoje. Jis skaitytojams padės dar labiau pažinti A. Ramanausko asmenybę bei pajusti ano laiko dvasią.
(Merkio rinktinės štabo dienoraštis, 1945–1946 m., sud. Algis Kašėta, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2020, 208 p.).

„Genocidas ir rezistencija“ 2020 m. Nr. 2 (48)

Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais

Po daugiau nei aštuoniasdešimties metų nuo teksto parengimo dienos šviesą išvydo vieno aktyviausių Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių visuomenės ir kultūros veikėjų, muziejininko Juozo Maceikos (1904–1991) parengtas dokumentų rinkinys „Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais“. Tai unikalus šaltinis visiems, besidomintiems ar dar tik atrasiantiems pamirštą lietuvių tautos istorijos puslapį – prieškario Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto lietuvių gyvenimą. Lietuvos visuomenei, kuri nei mokykloje, nei žiniasklaidoje, nei populiariojoje ar mokslinėje istorinėje literatūroje su šia tema nesusidūrė, tai gali tapti paskata plačiau domėtis ir geriau pažinti aprašomą laikotarpį ateityje.

Prasiveržti pro geležinę uždangą (Lietuvos gyventojų pabėgimai iš SSRS)

Dr. Dariaus Juodžio knyga “Prasiveržti pro geležinę uždangą (Lietuvos gyventojų pabėgimai iš SSRS)” – tai pirmas išsamesnis leidinys, kuriame dokumentaliai nagrinėjama iki šiol tik probėgšmais istoriniuose leidiniuose paliesta tema: Lietuvos gyventojų bėgimai iš SSRS.
Knygoje pateikiami keli prasiveržimo pro SSRS geležinę uždangą laikotarpiai: pirmieji pabėgimai (1940 – 1941); laikotarpis po SSRS ir Vokietijos karo; partizanų prasiveržimai; Lietuvos gyventojų pabėgimai į Vakarus 6-9 dešimtmetyje.
Prasiveržimas pro geležinę uždangą, pasakoja istorikas, visuomet buvo susijęs su rizika, bet veržimosi motyvai ne visada buvo politiniai. Bėglių tikslas dažnai būdavo paprasčiausios žmogiškos laisvės, verslumo, pagarbos asmenybei garantijos, kurios buvo neįmanomos SSRS. Gyvenant totalitarinės valstybės sąlygomis, šių teisių žmonės arba neturėjo, arba jos buvo varžomos. Kita bėgimo priežastis – pirmieji pokario metai, kai į užsienį rizikingiausiomis aplinkybėmis veržėsi partizanai, kad į Vakarus perduotų žinias apie save. Vėlesnių laikų bėgimai buvo irgi rizikingi, įkvėpti asmeninės drąsos, bet ne tokie ekstremalūs (neskaitant išskirtinių atvejų). Pastarajame knygos skirsnyje chronologine tvarka surašyti į užsienį sėkmingai pabėgę ir negrįžę asmenys, vienaip ar kitaip susiję su Lietuva.
Dr. D. Juodžio knygoje „Pabėgimai...“ gausu įvairiausių pabėgėlių istorijų, asmenų ir sienos kirtimo vietų nuotraukų, skelbiami ir KGB dokumentai iš LYA, asmeninių ir visuomeninių archyvų. Ši knyga praturtins besidomintį skaitytoją žiniomis apie SSRS „geležinės uždangos“ laikotarpį, pabėgėlių drąsą ir sumanumą, atskleis ir to meto kegebistų bei specialiųjų agentų veiklą.

Nutapyta žodžiais. Vilniaus prisiminimai

Pasaulyje žinomo litvakų menininko Samuelio Bako knygos „Nutapyta žodžiais. Vilniaus prisiminimai“ (lietuvių kalba) antroji papildyta laida su rašytojo, intelektualo Amoso Ozo pratarme ir daugiau kaip penkiasdešimt spalvotų iliustracijų.
Samuelis Bakas, gimęs 1933 m. rugpjūčio 12 d. Vilniuje, – garsus menininkas, jo darbai eksponuojami viso pasaulio muziejuose. Knygoje „Nutapyta žodžiais“ S. Bakas, atidėjęs į šoną teptukus, pasakoja savo gyvenimo istorijas – apie save dar vaiką Vilniaus gete, jaunuolį Europos pabėgėlių stovyklose ir kūrybinės brandos keliu žengiantį menininką Izraelyje, Prancūzijoje, Italijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Su meile kurdamas gyvybe pulsuojančius draminius, lyrinius, epinius, o kartais ir absurdiškus personažus, S. Bakas pasitelkia amžinybėn iškeliavusių tėvų, senelių, tetų ir dėdžių portretus.
A. Ozas rašo: „Samuelį Baką laikau vienu didžiųjų dvidešimtojo amžiaus tapytojų. Tik nedaugelis menininkų taip taikliai atspindėjo beprotišką mūsų laikmečio žiaurumą, jo baisybes, tuštumą, liūdesį ir beprasmiškumą. Dar mažiau menininkų turi susikūrę savo unikalią asmeninę meninę kalbą. Bako pasaulyje siaubas, humoras ir sapnai susilieja į vientisą radioaktyvią masę.“ Šį, skausmu ir meile gyvenimui paženklintą, vientisumą randame ir jo knygoje.
Pratarmėje autorius rašo: „Šis pasakojimas – tai ir memuarai, ir šeimos saga. <...> Dabartinė mano memuarų redakcija lietuvių kalba kupina stipriausio įmanomo raminančio poveikio. Tai įrodymas, kad mėnesiai, savaitės, dienos ir nemigo naktys, kurias praleidau sluoksnis po sluoksnio lukštendamas palaidotus prisiminimus, praėjo ne veltui.“

Wileński Oddział Specjalny (Sonderkommando) Niemieckiej Policji Bezpieczeństwa i SD w latach 1941–1944

Książka doc. Arunasa Bubnysa „Niemiecka Policja Bezpieczeństwa i Wileński Oddział Specjalny SD w latach 1941–1944” przedstawia historię niesławnej niemieckiej policji bezpieczeństwa i Oddziału Specjalnego SD (Sonderkommando) w Wilnie oraz krótkie biografie jego członków. W latach okupacji nazistowskiej oddział ten zabił w Wilnie (Ponarach) kilkadziesiąt tysięcy ludzi, głównie Żydów, a także Polaków, Litwinów, Rosjan i ludzi innych narodowości.

Dr. Arūno Bubnio knygoje „Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941 – 1944 m.“ pristatoma liūdnai pagarsėjusio Vokiečių saugumo policijos ir SD Ypatingojo būrio (Sonderkommando) Vilniuje istorija ir jo narių trumpos biografijos. Šis būrys nacistinės okupacijos metais Vilniuje (Paneriuose) nužudė dešimtis tūkstančių žmonių, daugiausia žydų tautybės, taip pat lenkų, lietuvių, rusų ir kitų tautybių žmonių.

German Security Police and the SD Vilnius Special Squad 1941–1944

The book German Security Police and The SD Vilnius Special Squad 1941-1944 by Dr. Arūnas Bubnys presents the story of the infamous German Security Police and the SD Special Squad (Sonderkommando) which acted in Vilnius, as well as brief biographies of its members. During the years of the Nazi occupation, the squad killed tens thousands of people in Vilnius (in Paneriai), mostly Jews, but also Poles, Lithuanians, Russians, and people of other nationalities.

Dr. Arūno Bubnio knygoje „Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941 – 1944 m.“ pristatoma liūdnai pagarsėjusio Vokiečių saugumo policijos ir SD Ypatingojo būrio (Sonderkommando) Vilniuje istorija ir jo narių trumpos biografijos. Šis būrys nacistinės okupacijos metais Vilniuje (Paneriuose) nužudė dešimtis tūkstančių žmonių, daugiausia žydų tautybės, taip pat lenkų, lietuvių, rusų ir kitų tautybių žmonių.

We could not but resist genocide / Memoirs of an ordinary partisan

This book is the memoirs of an ordinary partisan Bronius Kemeklis-Kerštas written on the eve of the reinstatement of independence of Lithuania. The author narrates his difficult path as a partisan: he recalls his collaborates, the betrayal, interrogations, forced labour camps, and exile experienced. The publication contains a good many of photographs of his brothers in arms.
The book is meant to all those who are interested in the post-war resistance fighting in Lithuania, yet primarily to the younger generation, as the author of the memoirs was active in partisan resistance fighting from the ages of 21 to 24 years. After many years of imprisonment in Soviet forced labour camps, having returned but finding no peace in his motherland due to permanent persecution by security structures, he, however, lived to see actual independence. Unfortunately, he lived just a few days in free Lithuania.

Per skausmo pelkes

„Per skausmo pelkes“ (1-oji knyga) – tai legendinio Algimanto apygardos partizano, Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos paskutiniojo vado Jono Kadžionio-Bėdos atsiminimų knyga. Ji kviečia skaitytoją partizano akimis pamatyti ir širdimi pajusti okupuotos pokario Lietuvos kaimo ir prieglobstį žmogui teikiančių girių gyvenimą. Nepaprastai vaizdingoje prisiminimų knygoje – autentiški įvykiai, realūs veikėjai, herojų laimėjimai ir klystkeliai, drąsa, neapykanta ir meilė. Tai kovojančio, nepasidavusio ir mylinčio žmogaus istorija, persmelkta tikėjimo, vilties ir poezijos. Tiems, kurie nori suprasti Lietuvos partizanų gyvenimo realijas, mąstymą, gyvenseną – tai tikras partizaniško gyvenimo vadovėlis, atveriantis rūstų, bet ir be galo kilnų mūsų tautos sūnų ir dukterų pasaulį.
Knyga pateikiama kartu su partizano Jono Kadžionio-Bėdos skaitomų, jo paties sukurtų eilėraščių garso įrašais.

„Genocidas ir rezistencija“ 2020 m. Nr. 1 (47)

MACIKAI HOUSE OF DEATH. The WWII prisoner of war and Gulag camps 1939–1955 in the environs of Šilutė

Macikai was first the site of the POW camp of Nazi Germany (1941–1944), then the POW camp of the Soviet Union (1945–1948) and the Gulag labour camp (1945–1955). Based on archival documents in this study historians explore the operation of these camps: who was held in the camps, what the living conditions of the prisoners were, their work, medical care, etc. The archaeological survey of the area and findings are also described.

CIA žvalgyba Baltijos šalyse / CIA Intelligence in Baltics (1947-1953)

Ginkluoto pasipriešinimo Lietuvoje istorija, iki šiol daugiausiai buvo rašoma remiantis sovietų okupacinių struktūrų, partizanų dokumentais ir egodokumentika. Tik gana nesenai, dokumentus išslaptinus, atsirado dar vienas šaltinių kompleksas – JAV žvalgybinė informacija. Knygoje „CIA žvalgyba Baltijos šalyse 1947-1953“ publikuojami JAV Centrinės žvalgybos agentūros (Central intelligence agency - CIA) dokumentai, kurie bus įdomūs ne tik rezistencijos tyrinėtojams, bet ir tyrinėjantiems padėtį okupuotoje Lietuvoje.
Rinkinyje skelbiami Mingailės Jurkutės, iš tūkstančių, atrinkti dvidešimt keturi išslaptinti raportai, daugiausiai liečiantys padėtį okupuotuose Baltijos kraštuose. JAV žvalgybą domino okupuotų Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų padėtis, nuotaikos ir gyvenimo sąlygos, sovietų kariuomenės dislokavimas, trijų kraštų partizaninis pasipriešinimas, jo organizacija, saugumo struktūrų veiksmai. Publikuojami ir REDSOX misijų, kurios buvo skirtos siųsti agentus į Sovietų Sąjungą, dokumentai. Susigaudyti visame sudėtingame peizaže padeda įvadas (lietuvių ir anglų kalbomis), kuriame ne tik paaiškinama dokumentuose randama informacija, dokumentų privalumai, trūkumai bei recepcija, bet ir aprašoma žvalgybinės informacijos rinkimo ir apdorojimo (dokumentų atsiradimo) procesas.

Lietuvos žydai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1943–1945 m.

Knygoje „Lietuvos žydai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1943–1945 m.“ pirmą kartą Lietuvos istoriografijoje skelbiami Lietuvos žydų, 1943–1945 m. kalintų Štuthofe, sąrašai. Šie dokumentai buvo rasti Štuthofo muziejaus archyve. Po Vilniaus, Kauno ir Šiaulių getų likvidavimo 1943–1944 m. tūkstančiai Lietuvos žydų, daugiausia 1944-ųjų vasarą, nacių buvo atvežti į Štuthofą. Dauguma moterų ir vaikų Štuthofo koncentracijos stovykloje ir jos filialuose palikti kalėti iki išlaisvinimo, vyrai perkelti į Dachau, o nedarbingi žmonės išvežti sunaikinti į Aušvico koncentracijos stovyklą. Knygos įvade apžvelgiama Štuthofo koncentracijos stovyklos istorija, kalinimo režimas ir kalinių statistinė kaita. Knyga iliustruota Štuthofe kalėjusių Vilniaus, Kauno ir Šiaulių getų žydų nuotraukomis

Lietuvos žvalgyba 1918-1940. Veidai ir vaizdai

Albume skelbiami vaizdai ir dokumentų faksimilės, liudijančios tarpukario žvalgybos tarnybų raidą: pristatomi tuometinių institucijų organizavimo ir veikimo pagrindai, funkcijos, struktūra, vadovai, svarbiausi pareigūnai. Du dešimtmečius šalies žvalgybos tarnybos saugojo valstybės interesus: gynė teritorinį šalies vientisumą, siekė užtikrinti konstitucinę santvarką, užkirsti kelią ir eliminuoti grėsmes nacionaliniam saugumui, kovojo su nusikaltimais prieš valstybę, kuriuos organizavo ir vykdė vidaus ir išorės jėgos. Svarbiausi šios knygos objektai – pagrindinės žvalgybos institucijų darbo kryptys ir, sudarytojo manymu, reikšmingiausi tarnybos Tėvynės labui rezultatai nuo 1918 m. rudens iki 1940 m. birželio 15 d., t. y. laikotarpiu iki pirmosios sovietinės okupacijos.

Intelligence service of Lithuania in 1918–1940. Personalities and Images

The images and documents in this album offer a wide-ranging insight into the development of Lithuanian intelligence services during the interwar years, providing the reader with knowledge on how the services were organized and how they operated, the tasks and structure, as well as the leadership and distinguished officers of the services. These services stood guard for more than two decades, defending the territorial integrity of Lithuania, keeping the constitutional order, preventing threats, fighting crimes and eliminating risks that were brought upon the state by both foreign and internal forces. This album looks at key moments in the operational history of the Lithuanian intelligence services, the nature of their work and their most significant achievements from autumn 1918 till 15 June 1940, when the USSR invaded and occupied Lithuania.

Pabėgimas iš Taljanų, 2019 m.

„Pabėgimas iš Taljanų“ – unikali prisiminimų iš Sibiro tremties knyga. Unikali ir nepakartojama todėl, kad joje pasakojama apie lietuvių tremtinių vaikus, kurie iš Sibiro taigos per atšiaurius Sajanų kalnus, gaudomi ir sekami sovietų sargybinių, nutarė bėgti į tėvų žemę – Lietuvą, kad galėtų įsijungti į Lietuvos partizanų kovą. Trys septyniolikmečiai Sibiro tremtiniai – Sigutė Smetonaitė, Juozas Kavaliauskas ir Kastytis Vitkus atšiaurų kalnyno rudenį ir žiemą keliavo iš tremties vietos šiauriniuose Sajanuose, tikėdamiesi įveikti geležinę Sovietų sąjungos uždangą, Mongolijos bei Kinijos platybes ir patekti į laisvą Vakarų pasaulį.
Kone du mėnesius trukusioje vaikų kelionėje būta visko – sėkmių ir nesėkmių, alinančio bado, šalčio, žaizdų. Gyvai ir įtaigiai atskleidžiamos tų laikų žmonių gyvenimo, charakterių, gebėjimo dvasiškai nepalūžti detalės. „Nors savo tikslo nepasiekėme, bet beveik pusantro mėnesio buvome laisvi beribėje taigoje, nepaisant patirto šalčio, bado ir vargo. Toje beprotiškoje kelionėje į laisvę supratome, ką reiškia rūpintis vienas kitu ir vienas kitą saugoti,“ – pasakoja neįtikėtino žygio herojai.
Prisiminimų autorė – Kaune gimusi ir čia gyvenanti Sigutė Smetonaitė, Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos brolio Motiejaus anūkė. Ji pasakoja apie savo gyvenimą tarpukario Lietuvoje, apie tremtinių būtį Sibire, apie laimingą vaikų suplanuoto ekstremalaus pabėgimo pabaigą ir neįtikimus likimo posūkius, grįžus į Tėvynę.
Šie Sigutės Smetonaitės prisiminimai, į kuriuos įpintos ir jos likimo draugų patirtys, dokumentai, nuotraukos – tai įtikinantis gyvenimo skirtingose santvarkose dokumentas, liudijantis apie aukštą kainą, kurią sumokėjo lietuvių tauta 1940 metais, prasidėjus pirmajai Lietuvos sovietų okupacijai ir vėlesniais sovietinės prievartos dešimtmečiais.

„Lietuvos gyventojų genocidas" V tomas (A-M), 1950-1953 m., 2019 m.

Tęstinio leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas“ penktojo tomo pirmojoji knyga (A–M) skirta 1950–1953 metais nuo sovietinio režimo represijų nukentėjusiems Lietuvos gyventojams. Vieni jų slapstydamiesi išvengė ankstesnių masinio trėmimo akcijų metu vykdytų trėmimų, kiti, tarp jų buvę generolo V. Anderso armijos kariai, 1951 metais buvo ištremti pagal atskirus Ypatingojo pasitarimo nuosprendžius. Šiame tome surašyti ir tie ištremtieji, kurie akcijos „Osen“ („Ruduo“) metu buvo sugauti besislapstantys nuo paskutiniojo masinio trėmimo, Į nukentėjusiųjų sąrašą įtraukti Jehovos liudytojų sektos nariai, 1951 metų rudenį „iškeldinti“ iš Lietuvos pagal LSSR Ministrų Tarybos nutarimą Nr. 865. Knygoje pateikti duomenys ir apie kovose žuvusius, nužudytus ir įkalintus partizanus.

„Genocidas ir rezistencija“ 2019 m. Nr. 2 (46)

Many Sons have Fallen / In the partisan Ranks, 2019 m.

Pirmą kartą išversti į anglų kalbą Dainavos apygardos vado, LLKS gynybos pajėgų vado A. Ramanausko-Vanago atsiminimai, rašyti 1952–1956 m. Juose atskleidžiami pirmieji partizanų kovos žingsniai, ginkluotojo pasipriešinimo organizacinis stiprėjimas, kovotojų santykiai su gyventojais, priešo veiksmai ir partizanų kovos būdai, jų kasdienė buitis bei dvasiniai išgyvenimai. Tai – autentiški ir vertingi pasipriešinimo kovos liudijimai, išsaugoti patikimų asmenų iki pat Lietuvos atgimimo pradžios.

Žuvusiųjų prezidentas / Jono Žemaičio biografija, 2019 m.

Nijolės Gaškaitės-Žemaitienės knygos „Žuvusiųjų Prezidentas" ketvirtoji pataisyta laida. Joje jautriai, autentiškai ir įtaigiai atskleidžiama Jono Žemaičio, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko, biografija, prieduose pateikiami archyviniai LLKS dokumentai, nuotraukos, bendražygių prisiminimai.

President of the Fallen, 2019 m.

Knyga "President of the Fallen" - tai į anglų k. išversta Nijolės Gaškaitės-Žemaitienės knyga „Žuvusiųjų Prezidentas" . Joje jautriai, autentiškai ir įtaigiai atskleidžiama Jono Žemaičio, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko, biografija, prieduose pateikiami archyviniai LLKS dokumentai, bendražygių prisiminimai.

Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941-1944 m., 2019 m.

Dr. Arūno Bubnio knygoje „Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941 – 1944 m.“ pristatoma liūdnai pagarsėjusio Vokiečių saugumo policijos ir SD Ypatingojo būrio (Sonderkommando) Vilniuje istorija ir jo narių trumpos biografijos. Šis būrys nacistinės okupacijos metais Vilniuje (Paneriuose) nužudė dešimtis tūkstančių žmonių, daugiausia žydų tautybės, taip pat lenkų, lietuvių, rusų ir kitų tautybių žmonių.

Lietuviai Kengyro sukilime. 1954 m. gegužės 16-birželio 26 d., 2019 m.

2019 m. parengta paroda „Lietuviai Kengyro sukilime. 1954 m. gegužės 16 -birželio 26 d.“, skirta 65 - osioms Kengyro sukilimo metinėms atminti.
2019 m. gegužės 24 d. paroda atidaryta Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse Vilniuje, birželio 26 d. – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje Kaune, rugpjūčio 3 d. – Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“ Ariogaloje, Raseinių r. Parodos kataloge panaudota Lietuvos ypatingojo ir Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos archyvų, Ukrainos nacionalinės atminties instituto, Kauno IX forto ir LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejų rinkinių, Kengyro sukilimo dalyvių ir jų šeimų, G.Aleknos, A.Seikalio, S.Sprindžio, A. Vyšniūno archyvų medžiaga.

„Genocidas ir rezistencija“ 2019 m. Nr. 1 (45)

Represuoti 1918-1940 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrų kabinetų nariai, 2019 m.

Nuo 1918 m. lapkričio 11 d. iki 1940 m. birželio 17 d. buvo suformuotas 21 ministrų kabinetas. Ministrai buvo išsilavinę žmonės: teisininkai, finansininkai, gydytojai, pedagogai, karininkai, dvasininkai, inžinieriai, žemės ūkio srities specialistai ir kt. Kiekvieno jų indėlis Lietuvos valstybės raidos ir visuotinės gerovės kūrimo procese yra didelis. Deja, Lietuva atsidūrė didžiųjų Europos valstybių konfrontacijos įvykių centre ir labai greitai neteko visko. Sovietinės ir nacistinės okupacijos represijų aukomis tapo ministrų kabinetų nariai, ištremtos jų šeimos į tolimąją Šiaurę.
Šis leidinys skirtas sovietinės ir nacistinės okupacijos laikotarpiu represuotiems 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos ministrų kabinetų nariams atminti. Leidinyje panaudotos nuotraukos, dokumentai, laiškai, spaudos leidinių faksimilės iš archyvų, muziejų rinkinių, represuotų ministrų artimųjų archyvų ir privačių asmenų kolekcijų.

„Nuo ko mes bėgome?.." Julijos Tverskaitės-Maceinienės, Antaninos Tverskaitės, Antano Maceinos dienoraščiai (1940–1946), 2019 m.

Knygoje spausdinamuose trijų šeimos ir giminystės ryšiais susijusių žmonių – žymaus lietuvių filosofo Antano Maceinos, jo žmonos Julijos Tverskaitės-Maceinienės ir jos sesers Antaninos Tverskaitės – dienoraščiuose atsiskleidžia žmogaus ir tautos likimas skaudžiais ir lemtingais mūsų valstybei 1940–1946 metais. Okupacijų ir karo išskirtų asmenybių dienoraščius persmelkia katalikiška dvasia ir begalinis tikėjimas, kad „Prisikėlęs Viešpats prikels ir mūsų šalį, ir mūsų šeimą“.

Mano draugas Lapinskas, 2019 m.

Tolimojo Rytų Sibiro Irkutsko srities Šelechovo rajono Šamankos gyvenvietėje, į kurią XX a. penktajame dešimtmetyje buvo atitremta keli šimtai lietuvių, jau šimtmečiui artėjant prie pabaigos, likimas suvedė buvusį Norilsko lagerio tremtinį lietuvį Vincą Lapinską ir rusų rašytoją Vladislavą Ogarkovą. Šioje knygoje skelbiamoje apysakoje rašytojas jautriai atskleidžia sudėtingą V. Lapinsko ir jo šeimos gyvenimą istorijos verpetuose, į pasakojimą įpindamas gražių jųdviejų bičiulystės epizodų, o kartu apmąstydamas netolimą savo šalies praeitį ir dabartį.
Rašytojo žvilgsnis lydi lietuvį iki pat jo grįžimo į Tėvynę 1999 m., sulaukus beveik 95-erių.