2020 m. kovo 28 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Nauji leidiniai

Lietuvos žvalgyba 1918-1940. Veidai ir vaizdai


Albume skelbiami vaizdai ir dokumentų faksimilės, liudijančios tarpukario žvalgybos tarnybų raidą: pristatomi tuometinių institucijų organizavimo ir veikimo pagrindai, funkcijos, struktūra, vadovai, svarbiausi pareigūnai. Du dešimtmečius šalies žvalgybos tarnybos saugojo valstybės interesus: gynė teritorinį šalies vientisumą, siekė užtikrinti konstitucinę santvarką, užkirsti kelią ir eliminuoti grėsmes nacionaliniam saugumui, kovojo su nusikaltimais prieš valstybę, kuriuos organizavo ir vykdė vidaus ir išorės jėgos. Svarbiausi šios knygos objektai – pagrindinės žvalgybos institucijų darbo kryptys ir, sudarytojo manymu, reikšmingiausi tarnybos Tėvynės labui rezultatai nuo 1918 m. rudens iki 1940 m. birželio 15 d., t. y. laikotarpiu iki pirmosios sovietinės okupacijos.


Intelligence service of Lithuania in 1918–1940. Personalities and Images


The images and documents in this album offer a wide-ranging insight into the development of Lithuanian intelligence services during the interwar years, providing the reader with knowledge on how the services were organized and how they operated, the tasks and structure, as well as the leadership and distinguished officers of the services. These services stood guard for more than two decades, defending the territorial integrity of Lithuania, keeping the constitutional order, preventing threats, fighting crimes and eliminating risks that were brought upon the state by both foreign and internal forces. This album looks at key moments in the operational history of the Lithuanian intelligence services, the nature of their work and their most significant achievements from autumn 1918 till 15 June 1940, when the USSR invaded and occupied Lithuania.


Pabėgimas iš Taljanų, 2019 m.


„Pabėgimas iš Taljanų“ – unikali prisiminimų iš Sibiro tremties knyga. Unikali ir nepakartojama todėl, kad joje pasakojama apie lietuvių tremtinių vaikus, kurie iš Sibiro taigos per atšiaurius Sajanų kalnus, gaudomi ir sekami sovietų sargybinių, nutarė bėgti į tėvų žemę – Lietuvą, kad galėtų įsijungti į Lietuvos partizanų kovą. Trys septyniolikmečiai Sibiro tremtiniai – Sigutė Smetonaitė, Juozas Kavaliauskas ir Kastytis Vitkus atšiaurų kalnyno rudenį ir žiemą keliavo iš tremties vietos šiauriniuose Sajanuose, tikėdamiesi įveikti geležinę Sovietų sąjungos uždangą, Mongolijos bei Kinijos platybes ir patekti į laisvą Vakarų pasaulį.
Kone du mėnesius trukusioje vaikų kelionėje būta visko – sėkmių ir nesėkmių, alinančio bado, šalčio, žaizdų. Gyvai ir įtaigiai atskleidžiamos tų laikų žmonių gyvenimo, charakterių, gebėjimo dvasiškai nepalūžti detalės. „Nors savo tikslo nepasiekėme, bet beveik pusantro mėnesio buvome laisvi beribėje taigoje, nepaisant patirto šalčio, bado ir vargo. Toje beprotiškoje kelionėje į laisvę supratome, ką reiškia rūpintis vienas kitu ir vienas kitą saugoti,“ – pasakoja neįtikėtino žygio herojai.
Prisiminimų autorė – Kaune gimusi ir čia gyvenanti Sigutė Smetonaitė, Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos brolio Motiejaus anūkė. Ji pasakoja apie savo gyvenimą tarpukario Lietuvoje, apie tremtinių būtį Sibire, apie laimingą vaikų suplanuoto ekstremalaus pabėgimo pabaigą ir neįtikimus likimo posūkius, grįžus į Tėvynę.
Šie Sigutės Smetonaitės prisiminimai, į kuriuos įpintos ir jos likimo draugų patirtys, dokumentai, nuotraukos – tai įtikinantis gyvenimo skirtingose santvarkose dokumentas, liudijantis apie aukštą kainą, kurią sumokėjo lietuvių tauta 1940 metais, prasidėjus pirmajai Lietuvos sovietų okupacijai ir vėlesniais sovietinės prievartos dešimtmečiais.


„Lietuvos gyventojų genocidas" V tomas (A-M), 1950-1953 m., 2019 m.


Tęstinio leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas“ penktojo tomo pirmojoji knyga (A–M) skirta 1950–1953 metais nuo sovietinio režimo represijų nukentėjusiems Lietuvos gyventojams. Vieni jų slapstydamiesi išvengė ankstesnių masinio trėmimo akcijų metu vykdytų trėmimų, kiti, tarp jų buvę generolo V. Anderso armijos kariai, 1951 metais buvo ištremti pagal atskirus Ypatingojo pasitarimo nuosprendžius. Šiame tome surašyti ir tie ištremtieji, kurie akcijos „Osen“ („Ruduo“) metu buvo sugauti besislapstantys nuo paskutiniojo masinio trėmimo, Į nukentėjusiųjų sąrašą įtraukti Jehovos liudytojų sektos nariai, 1951 metų rudenį „iškeldinti“ iš Lietuvos pagal LSSR Ministrų Tarybos nutarimą Nr. 865. Knygoje pateikti duomenys ir apie kovose žuvusius, nužudytus ir įkalintus partizanus.


„Genocidas ir rezistencija“ 2019 m. Nr. 2 (46)


Many Sons have Fallen / In the partisan Ranks, 2019 m.


Pirmą kartą išversti į anglų kalbą Dainavos apygardos vado, LLKS gynybos pajėgų vado A. Ramanausko-Vanago atsiminimai, rašyti 1952–1956 m. Juose atskleidžiami pirmieji partizanų kovos žingsniai, ginkluotojo pasipriešinimo organizacinis stiprėjimas, kovotojų santykiai su gyventojais, priešo veiksmai ir partizanų kovos būdai, jų kasdienė buitis bei dvasiniai išgyvenimai. Tai – autentiški ir vertingi pasipriešinimo kovos liudijimai, išsaugoti patikimų asmenų iki pat Lietuvos atgimimo pradžios.


Žuvusiųjų prezidentas / Jono Žemaičio biografija, 2019 m.


Nijolės Gaškaitės-Žemaitienės knygos „Žuvusiųjų Prezidentas" ketvirtoji pataisyta laida. Joje jautriai, autentiškai ir įtaigiai atskleidžiama Jono Žemaičio, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko, biografija, prieduose pateikiami archyviniai LLKS dokumentai, nuotraukos, bendražygių prisiminimai.


President of the Fallen, 2019 m.


Knyga "President of the Fallen" - tai į anglų k. išversta Nijolės Gaškaitės-Žemaitienės knyga „Žuvusiųjų Prezidentas" . Joje jautriai, autentiškai ir įtaigiai atskleidžiama Jono Žemaičio, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko, biografija, prieduose pateikiami archyviniai LLKS dokumentai, bendražygių prisiminimai.


Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941-1944 m., 2019 m.


Dr. Arūno Bubnio knygoje „Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941 – 1944 m.“ pristatoma liūdnai pagarsėjusio Vokiečių saugumo policijos ir SD Ypatingojo būrio (Sonderkommando) Vilniuje istorija ir jo narių trumpos biografijos. Šis būrys nacistinės okupacijos metais Vilniuje (Paneriuose) nužudė dešimtis tūkstančių žmonių, daugiausia žydų tautybės, taip pat lenkų, lietuvių, rusų ir kitų tautybių žmonių.


Lietuviai Kengyro sukilime. 1954 m. gegužės 16-birželio 26 d., 2019 m.


2019 m. parengta paroda „Lietuviai Kengyro sukilime. 1954 m. gegužės 16 -birželio 26 d.“, skirta 65 - osioms Kengyro sukilimo metinėms atminti.
2019 m. gegužės 24 d. paroda atidaryta Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse Vilniuje, birželio 26 d. – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje Kaune, rugpjūčio 3 d. – Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“ Ariogaloje, Raseinių r. Parodos kataloge panaudota Lietuvos ypatingojo ir Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos archyvų, Ukrainos nacionalinės atminties instituto, Kauno IX forto ir LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejų rinkinių, Kengyro sukilimo dalyvių ir jų šeimų, G.Aleknos, A.Seikalio, S.Sprindžio, A. Vyšniūno archyvų medžiaga.


„Genocidas ir rezistencija“ 2019 m. Nr. 1 (45)


Represuoti 1918-1940 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrų kabinetų nariai, 2019 m.


Nuo 1918 m. lapkričio 11 d. iki 1940 m. birželio 17 d. buvo suformuotas 21 ministrų kabinetas. Ministrai buvo išsilavinę žmonės: teisininkai, finansininkai, gydytojai, pedagogai, karininkai, dvasininkai, inžinieriai, žemės ūkio srities specialistai ir kt. Kiekvieno jų indėlis Lietuvos valstybės raidos ir visuotinės gerovės kūrimo procese yra didelis. Deja, Lietuva atsidūrė didžiųjų Europos valstybių konfrontacijos įvykių centre ir labai greitai neteko visko. Sovietinės ir nacistinės okupacijos represijų aukomis tapo ministrų kabinetų nariai, ištremtos jų šeimos į tolimąją Šiaurę.
Šis leidinys skirtas sovietinės ir nacistinės okupacijos laikotarpiu represuotiems 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos ministrų kabinetų nariams atminti. Leidinyje panaudotos nuotraukos, dokumentai, laiškai, spaudos leidinių faksimilės iš archyvų, muziejų rinkinių, represuotų ministrų artimųjų archyvų ir privačių asmenų kolekcijų.


„Nuo ko mes bėgome?.." Julijos Tverskaitės-Maceinienės, Antaninos Tverskaitės, Antano Maceinos dienoraščiai (1940–1946), 2019 m.


Knygoje spausdinamuose trijų šeimos ir giminystės ryšiais susijusių žmonių – žymaus lietuvių filosofo Antano Maceinos, jo žmonos Julijos Tverskaitės-Maceinienės ir jos sesers Antaninos Tverskaitės – dienoraščiuose atsiskleidžia žmogaus ir tautos likimas skaudžiais ir lemtingais mūsų valstybei 1940–1946 metais. Okupacijų ir karo išskirtų asmenybių dienoraščius persmelkia katalikiška dvasia ir begalinis tikėjimas, kad „Prisikėlęs Viešpats prikels ir mūsų šalį, ir mūsų šeimą“.


Mano draugas Lapinskas, 2019 m.


Tolimojo Rytų Sibiro Irkutsko srities Šelechovo rajono Šamankos gyvenvietėje, į kurią XX a. penktajame dešimtmetyje buvo atitremta keli šimtai lietuvių, jau šimtmečiui artėjant prie pabaigos, likimas suvedė buvusį Norilsko lagerio tremtinį lietuvį Vincą Lapinską ir rusų rašytoją Vladislavą Ogarkovą. Šioje knygoje skelbiamoje apysakoje rašytojas jautriai atskleidžia sudėtingą V. Lapinsko ir jo šeimos gyvenimą istorijos verpetuose, į pasakojimą įpindamas gražių jųdviejų bičiulystės epizodų, o kartu apmąstydamas netolimą savo šalies praeitį ir dabartį.
Rašytojo žvilgsnis lydi lietuvį iki pat jo grįžimo į Tėvynę 1999 m., sulaukus beveik 95-erių.

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”