2017 m. birželio 28 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Muziejus ,,Permė-36“

Šių metų liepos 23–25 d. muziejuje ,,Permė-36“ vyko šeštasis tarptautinis forumas ,,Pilorama 2010“. Muziejus įsikūręs buvusio GULAG’o lagerio teritorijoje Rusijos Permės krašto Čiusovojaus rajono Kučino gyvenvietėje. Lageris veikė 1946–1987 m. Nuo 1972 m. čia buvo kalinami vien politiniai kaliniai, nuteisti už dalyvimą disidentiniame judėjime, pogrindinės literatūros leidimą, bandymus pabėgti į Vakarus. Šiame lageryje kalėjo žymūs žmogaus teisių gynėjai ir disidentai Sergejus Kovaliovas, Nikolajus Braunas, būsimasis Ukrainos Nepriklausomybės deklaracijos autorius, parlamento narys Levko Lukjanenko, ukrainiečių poetas, kandidatas į Nobelio premijos laureatus Vasilijus Stusas, estas Martas Niklus, lietuviai Balys Gajauskas, Viktoras Petkus, Petras Plumpa, Gintautas Iešmantas, mons. Alfonsas Svarinskas ir daug kitų tautybių politinių kalinių. Nepaisydamas labai griežto režimo, lietuvių politinis kalinys B. Gajauskas čia slapčia rašė lagerio įvykių kroniką, kurią jam per pasimatymus pavyko perduoti į laisvę ir išspausdinti Vakaruose. Iš šių kronikų Vakarai sužinojo apie žmogaus teisių padėtį ir politines represijas Sovietų Sąjungoje, ko labiausiai bijojo sovietinė sistema. Lageris buvo uždarytas 1987 m., Sovietų Sąjungoje pradėjus pertvarkos politiką. Mintis steigti politinių represijų muziejų buvusio lagerio teritorijoje kilo 1992 m. Muziejaus tikslas – atskleisti visuomenei nusikalstamą politinių represijų pobūdį ir padėti įveikti totalitarinius stereotipus. Muziejus lankytojams duris atvėrė 1996 m. Jame veikia ekspozicijos, skirtos Permės krašto lageriams, GULAG’o istorijai ir buvusiems 36-ojo Permės lagerio kaliniams. Lankytojams rengiamos ekskursijos į griežtojo ir specialiojo režimo lagerio zonas. Vykdomi edukaciniai projektai mokyklinio amžiaus vaikams ir studentams, organizuojami kursai istorijos mokytojams. Tai vienintelis muziejus visoje buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje, įsteigtas GULAG’o lageryje. 2004 m. UNESCO ir ICOMOS ekspertai įtraukė jį į 100 saugomų paminklų sąrašą ,,World Monuments Watch“.


Nuo 2005 m. muziejus ,,Permė-36“ rengia autorinės dainos konkursą ,,Pilorama“. Kasmet daugėjant dalyvių skaičiui, konkursas peraugo į tarptautinį forumą, kur, be jo paties, vyksta dainuojamosios poezijos ir roko grupių koncertai, spektakliai, filmų peržiūros, parodos, diskutuojama istorinėmis ir aktualiomis nūdienos Permės krašto problemomis. Šių metų forumo temos – ,,Nelaisvės pasaulis ir kultūra“ ir ,,Rusijos valstiečių tragedija“. Šiomis temomis dramos teatrų kolektyvai vaidino spektaklius, buvo rodomos parodos. Taip pat buvo galima aplankyti Anne’ Frank (Nyderlandų Karalystė) muziejaus parodą. Vyko filmų peržiūros ir diskusijos jų tematika. Buvo parodytas 1957 m. filmas ,,Audra“, Veros Glagolevos ,,Vienas karas“, V. Calikovo ,,Beslanas. Viltis“, Andrzejaus Wajdos ,,Katynė“ ir kt. Beje, oficialiai Rusijoje pastarasis filmas buvo parodytas tik šiemet po Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos, o muziejus ,,Permė-36“ jį jau rodė prieš dvejus metus ,,Piloramos 2008“ metu. 10 atlikėjų – Viktoras Šenderovičius, Aleksandras Gorodnickis, Nikolajus Braunas, Grigorijus Danskojus ir kt. surengė autorinių dainių koncertus. Koncertavo 11 jaunimo roko grupių. Forumo svečiai aktyviai dalyvavo diskusijose temomis ,,Permė – kultūros puslapis“, ,,SSSR griūtis – pliusai ir minusai“, ,,Kokia mums reikalinga žmogaus teisių apsauga“ ir ,,Nelaisvės pasaulis ir kultūra“.


Gausus forumo svečių, ypač jaunimo, skaičius rodo, kad Rusijos visuomenėje politinių represijų istorijos ir šiuolaikinės demokratinės visuomenės kūrimo temos labai aktualios. Forumo dalyviai gausiai lankė muziejaus ,,Permė-36“ ekspozicijas. Buvę politiniai kaliniai nuolat buvo prašomi pasidalyti prisiminimais.


Muziejus ,,Permė-36“ buvusią nelaisvės, neteisybės ir žmonių kančių teritoriją pavertė laisvos minties ir žodžio, kultūros, meno ir bendravimo vieta.




Violeta Životkevičiūtė

 
 
 
 
 [ 1 ]  2 
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”