LGGRTC LOGO

Atmintinė

Rusiška versija
rus

dėl kompensacijų išmokų nacizmo aukoms sąlygų

Baigėsi daugiašalės tarptautinės derybos dėl VFR ir Vokietijos firmų paskirtų papildomų lėšų kompensacijoms išmokėti buvusiems priverstiniams darbininkams, karo metu prievarta išvežtiems į Vokietiją ir jos okupuotas šalis priverčiamiesiems darbams. VFR federalinis biudžetas ir Vokietijos įmonės, kuriose dirbo priverstiniai darbininkai, šiems tikslams skyrė iš viso 10 mlrd. Vokietijos markių. Priimtas VFR įstatymas “Dėl fondo “Atmintis, atsakomybė ir ateitis” įkūrimo, kuris įsigaliojo 2000 m. rugpjūčio 12 d. Šis fondas minėtą sumą skirsto per nacionalinius partnerinius fondus. Rusijos Federacijos “Savitarpio supratimo ir santarvės “ fondui, iš kurio bus mokamos kompensacijos ir Lietuvos gyventojams, priklausanti dalis sudaro 835 mln. Vokietijos markių.

Remiantis Partnerystės sutartimi tarp Vokietijos fondo “Atmintis, atsakomybė ir ateitis” ir Rusijos “Savitarpio supratimo ir santarvės” fondo, taip pat Kooperacine sutartimi tarp Rusijos fondo ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – LGGRTC), asmenys, kurie 1999 m. vasario 16 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje ir pretenduoja gauti išmokas iš Vokietijos fondo lėšų, turi paduoti pareiškimus arba Centrinei prašymų kompensacijoms gauti priėmimo įstaigai prie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centrinė prašymų priėmimo įstaiga) (Aukų g. 2a, LT2001 Vilnius), arba tiesiogiai Rusijos Federacijos “Savitarpio supratimo ir santarvės“ fondui (Rusija, 121069 Maskva, Stolovyj skersg., 6) iki 2001 m. gruodžio 31 d.

Gauti išmokas iš Vokietijos fondo “Atmintis, atsakomybė ir ateitis” turi teisę nuolat gyvenę Lietuvoje 1999 m. vasario 16 d. šie asmenys:

  • buvę konclagerių (įtrauktų į oficialų konclagerių sąrašą) ir getų kaliniai – 15000 DM;

  • piliečiai, buvę kitose priverčiamojo laikymo vietose, laikymo sąlygomis panašiose į konclagerius, tiek Vokietijos teritorijoje pagal 1937 m. sienas, tiek jos okupuotose kitų šalių teritorijose (įtrauktose į Vokietijos fondo patvirtintą priverčiamojo laikymo vietų sąrašą) – iki 6000 DM;

  • piliečiai, deportuoti į Vokietijos imperijos teritoriją pagal 1937 m. sienas arba į jos okupuotas teritorijas ir priversti dirbti pramonės įmonėse, valstybiniame sektoriuje arba komunaliniame ūkyje bei laikyti kitokiomis, panašiomis į įkalinimą, sąlygomis iki 4200 DM.

Buvimas karo nelaisvėje pagal Vokietijos įstatymą nėra pagrindas kompensacijų išmokoms gauti. Tačiau jei karo belaisvis buvo laikomas konclageryje (įtrauktame į oficialų konclagerių sąrašą) arba neteko karo belaisvio statuso, buvo deportuotas ir naudojamas priverčiamajam darbui, jis taip pat turi teisę pretenduoti į šią išmoką.

Asmenys, Įstatyme tiesiogiai neišvardyti, bet minimi Rusijos fondo išplėstinėje pastaboje, būtent: deportuoti už savo valstybės ribų ir priversti dirbti žemės ūkyje, miškų ir municipaliniame ūkiuose, taip pat prievarta perkeldinti savo valstybės teritorijoje, ir vaikai, kuriems išlaisvinimo momentu buvo iki 12 metų, neturintys įrodymų, kad buvo naudojami priverčiamajam darbui galės gauti kompensacijas tik tuo atveju, jei užteks finansinių lėšų pagal bendrąją Įstatymo numatytą Rusijos fondo kvotą.

Jei nacionalsocialistinės savivalės auka, turėjusi teisę gauti kompensacijų išmokas, mirė po 1999 m. vasario 15 d., tai apskaičiuota jai kompensacija išmokama teisių perėmėjams.

Teisę į apskaičiuotą išmokėti kompensaciją vienodai turi likę gyvi vyras arba žmona ir vaikai. Jeigu jie jau mirę, ši teisė atitenka anūkams; jeigu ir jų nėra – broliams ir seserims. Jei broliai ir seserys taip pat mirę, teisę paduoti pareiškimą turi testamentiniai įpėdiniai.

Vokietijos įstatymu nustatyta, kad išmokos kiekvienam pretendentui bus vykdomos dviem etapais: konclagerių, getų ir kitokių prievartinio laikymo vietų, laikymo sąlygomis prilyginamų konclageriams, kaliniai iš pradžių gaus 50 proc. apskaičiuotos sumos, visų kitų kategorijų - 35 proc. Kita dalis bus išmokėta galutinai apdorojus visus pareiškimus, gautus Rusijos Federacijos “Savitarpio supratimo ir santarvės” fonde.

Pareiškimų įforminimas

Visi asmenys, užregistruoti Centrinėje prašymų priėmimo įstaigoje arba Rusijos Federacijos “Savitarpio supratimo ir santarvės “ fonde, specialių pareiškimų – prašymų blankus gaus paštu iš Centrinės prašymų priėmimo įstaigos prie LGGRTC.

Teisę gauti kompensacijų išmokas pareiškėjas patvirtina dokumentais. Tokie dokumentai yra: archyvinės pažymos, taip pat Antrojo pasaulinio karo laikų pasai, darbo knygelės arba kortelės, kortelės-kvitai, kortelės-pakaitalai, leidimai įeiti į įmones, draudimo liudijimai, darbo pažymėjimai, teismo nuosprendžiai ir t.t.

Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas turi juos pateikti jau kreipdamasis į Centrinę prašymų priėmimo įstaigą arba Rusijos Federacijos “Savitarpio supratimo ir santarvės” fondą. Šiuos dokumentus galima pateikti ir pasibaigus įstatymo numatytam terminui. Šiems dokumentams ieškoti ir pateikti pareiškėjui skiriama dar šeši mėnesiai (nuo to momento, kai jam pranešama, kad reikia papildomų dokumentų arba kitokios patikimos informacijos, kuri padėtų nustatyti teisę gauti išmokas).

Jeigu pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių jo teisę gauti kompensacijų išmoką iš VFR fondo “Atmintis, atsakomybė ir ateitis”, tai neturi būti pagrindas atsisakyti priimti jo pareiškimą.

Norėdama paspartinti pareiškimų svarstymo procedūrą Centrinė prašymų priėmimo įstaiga rekomenduoja savo pareiškėjams prireikus dėl trūkstamų dokumentų kreiptis į šiuos archyvus:

  • Lietuvos ypatingasis archyvas (Gedimino pr. 40, LT2001 Vilnius) arba

  • Lietuvos centrinis valstybės archyvas (O. Milašiaus g. 21, LT2016 Vilnius) arba

  • Rusijos Federacijos valstybinis archyvas (119435 Maskva, B. Pirogovskaja g. 17) arba

  • Srities valstybinis archyvas gimimo vietoje, prievartinio išvarymo į nelaisvę vietoje ir gyvenamojoje vietoje grįžus iš nelaisvės arba

  • FSB srities archyvas prievartinio išvarymo į nelaisvę vietoje ir gyvenamojoje vietoje grįžus iš nelaisvės arba

  • Rusijos Federacijos gynybos ministerijos centrinis archyvas (142100 Maskvos sr., Podolskas, Kirovo g. 74) – asmenims, kurie iškart po nelaisvės buvo pašaukti į karinę tarnybą.

  • Asmenims, kurie buvo tikrinami filtracijos lageriuose Vakarų Europos šalių teritorijoje (Vokietijoje, Čekoslovakijoje, Austrijoje, Lenkijoje), paklausimą reikia siųsti taip pat adresu: 644099 Omskas, Lenino g. 2, Rusijos Federacijos Omsko srities FSB valdyba.

Asmenys, kurie buvimo nelaisvėje laikotarpiu buvo vaikai, turi surinkti žinių apie tėvus, su kuriais jie prievarta buvo išvežti į priverčiamuosius darbus.

Prireikus pareiškėjai turi teisę kreiptis į Centrinę prašymų priėmimo įstaigą arba į Rusijos Federacijos “Savitarpio supratimo ir santarvės” fondą, kurie privalo suteikti jiems būtiną pagalbą ieškant trūkstamų dokumentų, patvirtinančių teisę gauti kompensaciją.

Visos paslaugos suteikiant pagalbą pretendentams gauti kompensacijų išmokas iš fondo “Atmintis, atsakomybė ir ateitis”, taip pat ieškant dokumentų, yra nemokamos.

Paklausimus Tarptautinei paieškų tarnybai Arolsene, taip pat kitiems Vokietijos archyvams įforminti rekomenduojama tik per Centrinę prašymų priėmimo įstaigą arba Rusijos Federacijos “Savitarpio supratimo ir santarvės” fondą.

Nesant dokumentų Įstatymas numato galimybę patvirtinti teisę gauti kompensacijų išmoką kitokia patikima informacija. Tokia informacija, be kita ko, yra liudytojų parodymai. Tačiau būtina, kad bent vienas iš liudytojų pateiktų archyvinį dokumentą, rodantį, jog liudijamu laikotarpiu jis pats buvo kalinamas toje pačioje prievartinio laikymo vietoje arba dirbo toje pačioje įmonėje arba pas tą patį šeimininką, kaip ir nukentėjusysis.

Turimi atsakymai iš archyvų, taip pat neigiami atsakymai, kad duomenų apie nukentėjusįjį nerasta, pridedami prie prašymo dokumentų.

Be to, tinka ir tų laikų nuotraukos, atvirukai, privatūs laiškai, pretendento arba jo liudytojų raštiški parodymai ir t.t.

Įvairių kategorijų pretendentams nustatytos tokios specialios pareiškimų formos:

pirmą kartą kreipdamasis pareiškėjas (tuo atveju, jeigu jis mirė po 1999 m. vasario 15 d. – teisių perėmėjas) pildo formos Nr. 1 pareiškimą. Buvimo prievartinio laikymo vietose ir naudojimo priverčiamiesiems darbams faktas patvirtinamas prie pareiškimo pridedamais dokumentais;

antrą kartą kreipiantis pildomas formos Nr. 2 pareiškimas. Šiuo atveju prie pareiškimo prireikus pridedami tik dokumentai, patikslinantys arba papildantys anksčiau pateiktas žinias;

nacionalsocialistinės savivalės aukos, mirusios po 1999 m. vasario 15 d., teisių perėmėjai, ir anksčiau kreipęsi į Fondą, pildo formos Nr. 3 pareiškimą.

Nukentėjusiojo teisių perėmėjų pareiškimo padavimo terminus reguliuoja Vokietijos įstatymas ir jo pataisos. Mirus asmeniui, laiku padavusiam pareiškimą, jo teisių perėmėjas turi kreiptis į Centrinę prašymų priėmimo įstaigą arba Rusijos Federacijos “Savitarpio supratimo ir santarvės” fondą per 6 mėnesius nuo pareiškėjo mirties dienos. Jei asmuo, turėjęs teisę gauti išmoką, mirė dar neįsigaliojus Įstatymo pataisoms, tai 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo pataisų įsigaliojimo momento (pataisos įsigaliojo 2001 m. rugpjūčio 11 d.). Pasibaigus šiam terminui teisė gauti išmokas prarandama.

Jei priverstinis darbininkas mirė gavęs pirmąją išmokos dalį (vadinasi, pirmoji išmokos dalis jau tapo jo turto sudedamąja dalimi), tai jos atžvilgiu netaikomi tam tikro teisių perėmimo nuostatai ir visas turtas paveldimas remiantis nacionaline paveldėjimo teise. Antrajai išmokos daliai taikomi anksčiau minėti principai, todėl teisę ją gauti turi Įstatyme dėl Fondo įkūrimo išvardyti tam tikri teisių perėmėjai.

Tam tikri teisių perėmėjai prieš gaudami išmoką turi juridiškai nustatyta forma sąžiningai pranešti partnerinei organizacijai, ar yra dar kiti teisių perėmėjai. Pareiškime taip pat turi būti nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sąmoningai arba netyčia bus pateikti neteisingi duomenys, dėl kurių skiriant išmoką nukentės kiti teisių perėmėjai, turintys teisę į išmoką, tai tarpusavyje atsiskaitys vien patys teisių perėmėjai, turintys teisę į išmoką.

VFR įstatymas dėl fondo “Atmintis, atsakomybė ir ateitis” įkūrimo numato taip pat papildomas išmokas už “kitokią žalą, padarytą asmenybei”, tiems asmenims, kurių atžvilgiu nacionalsocialistai griebėsi ypač žiaurių neteisėtų veiksmų. Šiai kategorijai pirmiausia priklauso asmenys, su kuriais buvo atliekami medicininiai eksperimentai, vaikai, buvę internatuose, jeigu jų sveikata smarkiai sužalota, tėvai, kurių vaikai mirė priverstinių darbininkų vaikams skirtose prieglaudose. Į minėtas išmokas gali pretenduoti taip pat asmenys, kurių psichinei arba fizinei sveikatai buvo padaryta ypač sunki arba sunki žala, dėl kurios chroniškai pablogėjo jų fizinė ir/ar psichinė būklė. Teisė gauti šias išmokas patvirtinama dokumentais apie buvimą tose vietose, kur buvo daromi medicininiai eksperimentai, apie gavimą traumos ar sužalojimo atliekant priverčiamuosius darbus, medicininės ekspertizės išvadomis ir t.t. Nesant tokių dokumentų patvirtinimui gali būti naudojama ir kitokia patikima informacija.

Šiai piliečių kategorijai parengtas formos Nr. 4 pareiškimo blankas.

Turint galvoje daugumos pretendentų senyvą amžių ir sveikatos būklę, į Centrinę prašymų priėmimo įstaigą arba Rusijos Federacijos “Savitarpio supratimo ir santarvės“ fondą pretendento vardu gali kreiptis jo įgalioti tretieji asmenys. Raštiško trečiųjų asmenų įgaliojimų patvirtinimo nereikia, bet su sąlyga, kad visi pretendento pateikiami dokumentai, ypač pareiškimas ir tolesnių pretenzijų atsisakymas, jo paties pasirašyti.

Tais atvejais, kai pretendentas negali pats pasirašyti savo pateikiamų dokumentų, tai gali padaryti, įskaitant teisę pasirašyti pareiškimą ir tolesnių pretenzijų atsisakymą, tretieji asmenys, remdamiesi atitinkamai įformintu ir notaro patvirtintu įgaliojimu, suteikiančiu teisę pasirašyti ir pareiškimą bei tolesnių pretenzijų atsisakymą. Tačiau šiuo atveju būtina oficiali pažyma, patvirtinanti faktą, kad pretendentas dėl sveikatos būklės negali pats pasirašyti atitinkamo dokumento ir todėl įgalioja tai padaryti trečiąjį asmenį.

Visus priimtus svarstyti ir tinkamai užpildytus formų Nr. 1, 2, 3 arba 4 pareiškimus kartu su pridėtais prie jų dokumentais Centrinė prašymų priėmimo įstaiga siunčia Rusijos Federacijos “Savitarpio supratimo ir santarvės” fondui. Apie priimtus dėl jų nutarimus kiekvieną pretendentą raštu informuos ta organizacija, kuriai jis padavė atitinkamą pareiškimą (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras arba Rusijos “Savitarpio supratimo ir santarvės” fondas).

Prie pareiškimo būtina pridėti: paso kopiją (puslapį su nuotrauka ir asmens kodu); kopijas dokumentų, patvirtinančių asmenybę, jei buvo pakeista pavardė; esant invalidumui, gautam dėl nacionalsocialistinės savivalės, - invalido pažymėjimo kopiją; kopijas dokumentų, patvirtinančių represuoto asmens mirties datą, ir kopijas dokumentų, patvirtinančių giminystės ryšius su represuotu asmeniu. Visos kopijos turi būti patvirtintos. Tai gali būti daroma notaro kontoroje. Tačiau federalinis Fondas nekelia būtinos sąlygos, kad dokumentų kopijas tvirtintų notaras. Pakanka, jei kopijas patvirtins Centrinė prašymų priėmimo įstaiga arba kitos instancijos (įskaitant apylinkės administraciją ir kitus vietinius organus, kurie išdavė dokumentų originalus), remdamosi įstatymo nustatyta tvarka.

Kad ir kokia kalba būtų užpildytas pareiškimo blankas ir parašyti prie jo pridedami dokumentai, versti jų į vokiečių, lietuvių ar rusų kalbas nereikia. Pretendentas neturi jokių papildomų išlaidų.

Pildant pareiškimo blanką būtina nurodyti, per kurį banką (Lietuvoje ar Rusijoje) Jūs norite gauti kompensaciją. Jei nuspręsite gauti ją per banką Lietuvoje, būtina atidaryti specialiąją valiutinę sąskaitą bet kuriame Jums patogiame Lietuvos taupomojo banko skyriuje. Sąskaita atidaroma nemokamai. Skyriaus numerį ir specialiosios sąskaitos numerį Jūs turite pranešti Centrinei prašymų priėmimo įstaigai prie LGGRTC.

Kompensacijos gavimo per banką Rusijoje sąlygas papildomai praneš Rusijos Federacijos “Savitarpio supratimo ir santarvės” fondas.

Kompensacija išmokama tiesiogiai pretendentui. Kam nors perleisti išmokos gavimą Fondo įstatymas kategoriškai draudžia.

Visos Fondo išmokos neapmokestinamos ir neturi įtakos kitokioms socialinėms išmokoms.

Apskundimas

Asmenys, padavę Centrinei prašymų priėmimo įstaigai prie LGGRTC formų Nr. 1, 2, 3 ar 4 pareiškimus ir nesutinkantys su Rusijos fondo Ekspertų komisijos priimtais dėl jų nutarimais (paskirtos kompensacijos dydžiu ir t.t.), gali apskųsti jį Skundų skyriui, kuris dirbs Lietuvoje. Skundų skyrių sudarys: vienas Lietuvos atstovas, vienas Rusijos atstovas ir vienas Vokietijos atstovas (pirmininkas). Pretendentai, nusiuntę analogiškus pareiškimus tiesiogiai Rusijos “Savitarpio supratimo ir santarvės” fondui, tokį nutarimą galės apskųsti Maskvoje – Fondo kasacinėje komisijoje.

Fondo nutarimas gali būti apskųstas pranešime apie tą nutarimą nurodytu terminu.

Kasacinės komisijos arba Skundų skyriaus nutarimas yra galutinis ir daugiau negali būti apskundžiamas.

Dėmesio! Atsižvelgdami į tai, kad yra daug pretendentų, taip pat norėdami paspartinti kompensacijų išmokas, prašome laiku paduoti prašymus kompensacijoms gauti.

Smulkesnę informaciją galima gauti telefonais:

Vilniuje: 266 32 77, 266 32 76 ir 231 45 60;
Maskvoje: (095) 291 10 48 ir 203 23 75.

Rusijos Federacijos “Savitarpio supratimo ir santarvės” fondas – Partnerinė organizacija, remiantis VFR įstatymu dėl fondo “Atmintis, atsakomybė ir ateitis” Centrinė prašymų kompensacijoms gauti pagal VFR įstatymą dėl fondo “Atmintis, atsakomybė ir ateitis” priėmimo įstaiga prie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro

  • “ATMINTIS, ATSAKOMYBĖ IR ATEITIS” FONDO ĮKŪRIMO ĮSTATYMAS

  • Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Rusijos Federacijos “Savitarpio supratimo ir santarvės” fondo KOOPERACINĖ SUTARTIS dėl bendradarbiavimo nagrinėjant Lietuvos Respublikoje gyvenančių asmenų prašymus kompensacijoms gauti pagal Vokietijos federacinį įstatymą dėl fondo “Atmintis, atsakomybė ir ateitis” įkūrimo ir šių fondų bendradarbiavimo sutarties nuostatų