Gedimino g. Kalnelis už Trakų miesto pravoslavų kapinių

Kryžius ir paminklinis akmuo šioje vietoje užkastų 1944–1954 m. Trakų apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų, NKVD-MVD-MGB Trakų aps. skyriuje nužudytų suimtų šios apygardos partizanų ir civilių gyventojų atminimui.

Paminklinis akmuo pastatytas 1991 m. rugpjūčio mėn. buvusio Didžiosios Kovos apygardos partizano, politinio kalinio Stanislavo Baltrūno-Aukūro ir Trakų m. seniūnės Joanos Katinienės rūpesčiu.

Kryžius aut. tautodailininkas Jonas Kasparavičius. Atidengtas 1996 m. liepos 7 d. LPKTS Trakų r. skyriaus rūpesčiu.

Naujosios Trakų miesto kapinės

Paminklas 1939-1990 m. Laisvės kovų dalyvių atminimui.

Atidengtas 2007 m. birželio 14 d. buvusio partizanų ryšininko, politinio kalinio, LPKTS Trakų skyriaus pirmininko Alberto Šaduikio-Beržo rūpesčiu.

Senosios Trakų miesto kapinės

Koplytstulpis ir atminimo plokštė Laisvės kovų dalyvių ir 1941, 1944–1953 m. ištremtų Trakų rajono gyventojų atminimui.

Koplytstulpio aut. tautodailininkas Adolis Medžiūnas. Atidengtas 1989 m. birželio 14 d. gydytojo Stasio Matulionio rūpesčiu. Restauruotas 2009 m.
Atminimo plokštė ir restauruotas koplytstulpis atidengti 2009 m. liepos 12 d. buvusio partizanų ryšininko, politinio kalinio, LPKTS Trakų skyriaus pirmininko Alberto Šaduikio-Beržo rūpesčiu.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotos 1974 m. mirusios tremtinės Marijonos ir Atgimimo pradžioje iš Irkutsko sr. anūko Juozo Staneikos perlaidoto 1954 m. rugpjūčio 8 d. mirusio jos vyro, tremtinio Broniaus Jakubavičių atminimui.

Pastatytas 1975 m. Jakubavičių šeimos rūpesčiu.

Grendavės kaimas

Kryžius medyje ir tipinis atminimo ženklas 1946 m. rugsėjo 2 d. šioje vietoje buvusioje sodyboje mjr. Sokolovo vadovaujamų MGB agentų smogikų surengtoje pasaloje nužudytų Didžiosios Kovos apygardos būrio vado Jono Dambrausko-Siaubo, jo pavaduotojo Stasio Legetavičiaus-Aušros, šio būrio grandžių vadų Vaclovo Budrevičiaus-Lietaus ir Jono Duliaus-Klevo, taip pat sodybos šeimininko partizanų ryšininko Petro, jo žmonos partizanų rėmėjos Zofijos, partizanų ryšininkų dukters Monikos ir sūnaus Kazimiero Blažonių atminimui.

Kryželis prie medžio pritvirtintas 1995 m. liepos 22 d. Lionės Dulytės-Verseckienės ir Zofijos Blažonytės rūpesčiu.

Tipinio atminimo ženklo aut. dizaineris Romas Navickas. Pastatytas 1999 m. rugpjūčio 11 d. žuvusio partizano J. Duliaus dukters Lionės Dulytės-Verseckienės rūpesčiu.

Lentvario miestelis

Pietų g. 28. Lentvario Viešpaties apsireiškimo Šv. Marijos bažnyčios šventorius

Stogastulpis Lentvario krašto gyventojų, žuvusių partizaniniame judėjime ir sovietiniuose lageriuose, mirusių tremtyje, atminimui.

Aut. tautodailininkas Kiškis.
Atidengtas 1992 m. birželio 12 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Lentvario grupės, buvusių politinių kalinių ir tremtinių rūpesčiu.

Naujosios Lentvario miestelio kapinės

Kryžius ir paminklinė plokštė Lentvario krašto gyventojų, žuvusių sovietiniuose lageriuose ir mirusių tremtyje, atminimui.

Aut. arch. Liudas Balčiūnas.
Atidengti 1990 m. birželio 14 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Lentvario grupės, buvusių politinių kalinių ir tremtinių rūpesčiu.

Onuškio miestelis

Onuškio Šv. arkang. Mykolo bažnyčios šventorius

Kryžius Onuškio miestelio ir jo apylinkių mokytojų bei valstybės tarnautojų, taip pat jų šeimos narių, 1941 m. birželio 14 d. ištremtų ir išvežtų į sovietinius lagerius, atminimui.

Pastatytas 1941 m. Onuškio kunigo Nikodemo Švogžlio rūpesčiu. 1944 m. Onuškio stribų sunaikintas. Atstatytas 1990 m.

Antkapinis kryžius 1993 m. birželio 14 d. iš Altajaus kr. Bijsko r. šioje vietoje perlaidotų 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, visuomenės veikėjo Donato Malinausko, mirusio tremtyje 1942 m. lapkričio 30 d., jo žmonos Zofijos Malinauskienės, mirusios tremtyje 1950 m., ir sesers Filomenos Malinauskaitės, mirusios tremtyje 1941 m., atminimui.

Pastatytas 1993 m.

Senosios Onuškio miestelio kapinės

Antkapinis paminklas šioje kapinių teritorijoje užkastų 1944–1952 m. Onuškio apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos ir Dainavos apygardų partizanų, taip pat NKVD-MVD-MGB Onuškio vls. poskyryje nužudytų civilių gyventojų atminimui.

Vieta sutvarkyta ir paminklas pastatytas 1989 m. Onuškio mokyklos direktorės Zitos Okunevičienės, mokytojo Virginijaus Baranausko ir žuvusių partizanų artimųjų rūpesčiu.

Kryžius šioje kapinių teritorijoje užkastų 1948 m. liepos 4 d. Alytaus aps. Daugų vls. Rudnios k. MGB Trakų aps. skyriaus karinės grupės vykdytos karinės čekistų operacijos metu žuvusių Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Geležinio Vilko tėvūnijos būrio (vadas Jonas Kazlauskas-Šermukšnis) partizanų Jono Budrevičiaus-Garso ir Felikso Truncės-Sporto atminimui.

Aut. tautodailininkas Jonas Kasparavičius.
Atidengtas 1993 m. birželio 14 d. Onuškio mokyklos direktorės Zitos Okunevičienės, mokytojo Virginijaus Baranausko, žuvusių partizanų seserų Stanislavos Budrevičiūtės-Kazlauskienės, Onos Zitos Budrevičiūtės-Danilkevičienės ir dukters Adelės Truncaitės-Vilienės rūpesčiu.

Antkapinis kryželis ir 7 Lietuvos kario kryžiai šioje kapinių teritorijoje užkastų neįvardintų žuvusių partizanų atminimui.

Pastatyti tarp 1989 ir 1993 m.

Koplytėlė šioje kapinių teritorijoje užkastų neatpažintų žuvusių partizanų atminimui.

Pastatyta po 1993 m.

Pagelužio kaimas

Albino Batarlos sodybos teritorija

Tipinis atminimo ženklas 1945 m. gegužės 4 d. kaime buvusioje Felikso Batarlos sodyboje žuvusių Dainavos apygardos Avižos būrio partizanų Stanislovo Matonio ir Stanislovo Staknio, tą pačią dieną Klepočių k. gyventojo Jono Batarlos sodyboje žuvusių Juozo Matukevičiaus-Vilko būrio grupės vado Jono Jaramino-Plieno, grupės vado vokiečio Grikio (slapyv.), partizanų Vaclovo Matkevičiaus ir Albino Rizgelio-Šakos atminimui.

Autorius dizaineris R. Navickas.
Pastatytas 2005 m. rugsėjo 21 d.

Tiltų kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje slapta bendražygių palaidoto 1945 m. gegužės 4 d. Trakų aps. Rūdiškių vls. Klepočių k. gyventojo Jono Batarlos sodyboje žuvusio Juozo Matukevičiaus-Vilko būrio grupės vado Jono Jaramino-Plieno atminimui.

Pastatytas XX a. antroje pusėje J. Jaramino šeimos artimųjų rūpesčiu.

Antkapinis kryžius šioje vietoje slapta bendražygių palaidoto 1945 m. gegužės 4 d. Trakų aps. Rūdiškių vls. Klepočių k. gyventojo Jono Batarlos sodyboje žuvusio partizano Vaclovo Matkevičiaus atminimui.

Pastatytas XX a. antroje pusėje V. Matkevičiaus šeimos artimųjų rūpesčiu.

Seimėnų kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų 1943 m. birželio 18 d. Salkininkų k. sovietinių partizanų nužudytų Mykolo, jo žmonos Marijonos, sūnų Albino, Jono, Stasio ir dukters Elenos Radzevičių atminimui.

Pastatytas XX a. antroje pusėje.