LGGRTC LOGO

 

 

Jonas Žemaitis-Vytautas (1909–1954)

Gimė 1909 03 15 Palangoje. 1929 m. baigė Kauno karo mokyklą, studijavo Prancūzijos artilerijos mokykloje. Jam suteiktas kapitono laipsnis. 1944 m. Šiluvos ir Tytuvėnų valsčiuose suorganizavo apie 150 vyrų į generolo P. Plechavičiaus Vietinę rinktinę ir pats tapo šios rinktinės 310-ojo bataliono vadu. Vokiečiams išformavus rinktinę, kurį laiką slapstėsi, o nuo 1945-ųjų tapo Žebenkšties rinktinės štabo viršininku. 1947 05 buvo išrinktas Kęstučio apygardos vadu. 1948 05 įkūrė Jūros (Vakarų Lietuvos) partizanų sritį, tapo jos vadu. 1949 02 partizanų vadų suvažiavime J. Žemaitis buvo išrinktas LLKS tarybos prezidiumo pirmininku, taip pat laikinai ėjo gynybos pajėgų vado pareigas. Jam suteiktas partizanų generolo laipsnis. 1951 12 ištikus insultui atsisakė pareigų (jas vėl pradėjo eiti 1953-iųjų pavasarį) ir gulėjo paralyžiuotas bunkeryje Jurbarko rajono Šimkaičių miške. 1953 05 30 bunkeris buvo išduotas, J. Žemaitis suimtas gyvas. 1954 11 26 sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime. 1997 m. vasario 14 d. LR Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties).

Zemaitis.jpg

Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918–1957)

Gimė 1918 m. Niu Britene JAV. 1921-aisiais kartu su tėvais grįžo į tėvynę. 1936 m. baigė Lazdijų “Žiburio” gimnaziją, vėliau – Klaipėdos pedagoginį institutą ir Kauno karo mokyklą. 1940–1945 m. dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje. Nuo 1945-ųjų tapo partizanu, 1946-aisiais išrinktas Merkio rinktinės vadu. 1947 m. tapo Dainavos apygardos vadu. Nuo 1948-ųjų – Pietų Lietuvos partizanų srities vadas. 1949 02 dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, buvo paskirtas LLKS gynybos pajėgų vadu, jam suteiktas partizanų pulkininko laipsnis. 1956 10 12 Kaune buvo suimtas, kankinamas. Nuteistas mirties bausme. Sušaudytas Vilniuje 1957 11 29. Adolfas Ramanauskas-Vanagas 1950 11 23 LLKS tarybos prezidiumo sprendimu apdovanotas I ir II laipsnio Laisvės kovos kryžiais. 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties).

Vanagas

Juozas Šibaila-Mierainis (1905–1953)

Gimė 1905 m. Alytaus apskrities Vadenių kaime. Baigęs Alytaus mokytojų seminariją, mokytojavo Alytaus, Ukmergės apskrityse. Buvo aktyvus Šaulių sąjungos narys, apdovanotas Vytauto Didžiojo II laipsnio ordinu. 1944 m. įstojo į generolo P. Plechavičiaus Vietinę rinktinę. Partizanavo nuo 1944-ųjų, buvo Didžiosios Kovos apygardos “B” rinktinės štabo viršininkas, redagavo rinktinės leidinį “Tėvynė šaukia”. Nuo 1948 02 dirbo Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities štabe, po metų deleguotas į kuriamą partizanų vyriausiąją vadovybę. Nuo 1949 02 – LLKS tarybos prezidiumo narys, LLKS Visuomeninės dalies viršininkas, leidinio “Prie rymančio Rūpintojėlio” redaktorius. Jam suteiktas pulkininko laipsnis, apdovanotas visų trijų laipsnių Laisvės kovos kryžiais. Žuvo išduotas 1953 02 11 Ramygalos valsčiuje, Aukštadvario kaime. 1950 11 23 LLKS tarybos prezidiumo sprendimu Juozas Šibaila-Mierainis apdovanotas I ir II laipsnio Laisvės kovos kryžiais. 1998 m. gegužės 19 d. LR Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties).

Šibaila

Petras Bartkus-Žadgaila (1921–1949)

Gimė 1921 m. Raseinių apskrities Pakapurnio kaime. Į rezistencinę kovą įsitraukė 1941-aisiais, buvo aktyvus Lietuvos laisvės armijos dalyvis. Studijavo Aukštesniojoje technikos mokykloje. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, subūrė Raseinių apskrities partizanus, dirbo Kęstučio apygardos štabe organizacinio skyriaus viršininku. 1947 11 Kęstučio apygardos vado Jono Žemaičio pavedimu organizavo naują – Prisikėlimo – apygardą, kuri buvo įkurta 1948 metų vasarą. Rašė eilėraščius, skelbė partizanų spaudoje Alkupėno slapyvardžiu. Žuvo 1949 08 13 Radviliškio apskrityje, Užpelkių miške. Po mirties Petrui Bartkui-Žadgailai suteiktas Laisvės kovos karžygio garbės vardas. 1997 m. lapkričio 20 d. LR Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties).

Bartkus

Aleksandras Grybinas-Faustas (1920–1949)

Gimė 1920 02 Šakių apskrities lukšių kaime mokytojo šeimoje. Partizanauti pradėjo 1945-ųjų pabaigoje. Dalyvavo kuriant Tauro apygardos žalgirio rinktinę, buvo štabo narys – Žvalgybos skyriaus viršininkas. 1948 10 08 tapo Tauro apygardos vadu. Dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime. Žuvo 1949 11 28 šakių apskrities Jankų valsčiaus Šunkarių miške patekęs į pasalą. Aleksandras Grybinas-Faustas 1949 06 16 LLKS tarybos prezidiumo sprendimu apdovanotas II laipsnio Laisvės kovos kryžiumi (su kardais). 1998 m. gegužės 19 d. LR Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas (po mirties).

Faustas

Vytautas Gužas-Kardas (1920–1949)

Gimė 1920 m. Rokiškio apskrities Sičiūnų kaime. Kęstučio apygardos partizanas. 1948 05 05 įkūrus Vakarų Lietuvos sritį buvo paskirtas jūros srities štabo viršininku. Pasižymėjo daugelyje mūšių. 1949 02 dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime. LLKS tarybos narys. Žuvo 1949 06 19 Smaidrių kaime, Eržvilko valsčiuje. 1949 06 16 LLKS tarybos prezidiumo sprendimu Vytautas Gužas-Kardas apdovanotas II laipsnio Laisvės kovos kryžiumi su kardais (po mirties). 1998 m. lapkričio 18 d. LR Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas (po mirties).

Gužas
(Vytautas Gužas Kardas – pirmas iš kairės)

Leonardas Grigonis-Užpalis (1908–1950)

Gimė 1908 m. Rokiškio valsčiaus Pužonių kaime. Į partizaninę kovą įsitraukė 1944 m. Buvo Šiaulių ir Radviliškio apylinkėse veikusios Vytauto Didžiojo – Atžalyno rinktinės štabo viršininkas, vėliau Prisikėlimo apygardos vadas. 1949 02 16 kartu su kitais partizanų vadais pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. Tapo LLKS tarybos prezidiumo nariu. Žuvo 1950 07 22 Ariogalos apylinkių Daugėliškių miške. 1950 11 23 LLKS tarybos prezidiumo pirmininko įsakymu Leonardas Grigonis-Užpalis apdovanotas I ir II laipsnio Laisvės kovos kryžiais (po mirties). 1998 m. gegužės 19 d. LR Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties).

Grigonis

Bronius Liesis-Naktis (1922–1949)

Gimė 1922 m. Ramygaloje, progimnazijos direktoriaus šeimoje. 1941-aisiais tėvai išvežti į Sibirą. VDU studijavo žurnalistiką, lietuvos laisvės armijos narys. 1944 m. su broliu Antanu Lla nurodymu išvyko į Vokietijos žvalgybos mokyklą, ten mokėsi partizaninio karo taktikos. 1945-aisiais grįžo į lietuvą, partizanavo Kęstučio apygardoje. Nuo 1949 02 – LLKS tarybos prezidiumo narys. Poetas, eilėraščius spausdino Ėglio slapyvardžiu. Žuvo 1949 08 13 Radviliškio apskrityje, Užpelkių miške. 1950 11 23 LLKS tarybos prezidiumo sprendimu Bronius Liesis-Naktis apdovanotas I ir II laipsnio Laisvės kovos kryžiais (po mirties). 1998 m. gegužės 19 d. LR Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties).

 

Elegant Double.gif (808 bytes)

I PRADZIAAtnaujinta: 2004-01-30
Pasiūlymai ir pastabos - CompanyWebmaster

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras