LGGRTC LOGO

 

Paminklai genocido aukoms ir rezistencijos dalyviams atminti Šilalės rajone

 

ŠILALĖS MIESTAS

Aikštė J. Basanavičiaus ir Vytauto g.

Šilalė

skyrimas Paminklas šioje vietoje niekintų Šilalės apylinkėse žuvusių ir visų žuvusių Šilalės krašto partizanų, priklausiusių Kęstučio ir Žemaičių apygardoms, atminimui.

Aut. Titas Žymančius.
Atidengtas 1998 11 18.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Šilalės pušynas netoli Šilo gatvės

Šilalė

skyrimas Kryžius šioje vietoje užkastų nežinomų partizanų atminimui.

Pastatytas Atgimimo metu.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Struikų g. 11. Simono Gaudiešiaus gimnazija.

Paminklinė lenta šios gimnazijos 12 mokytojų ir mokinių, žuvusių rezistenciniame judėjime, atminimui.

Atidengta 2005 11 22.

Nepriklausomybės g.Šilalės evangelikų liuteronų kapinės

Šilalė

skyrimas Paminklas ir kryžius šioje vietoje užkastų  1945–1957 m. Šilalės apylinkėse žuvusių partizanų atminimui.

Paminklo aut. P. Karbauskas.
Atidengtas 1990 06 10.
Kryžius pastatytas 1991 m.
Paminklas šioje vietoje palaidotų 1946–1952 m. Šilalės apylinkėse žuvusių Kęstučio apygardos partizanų atminimui.
Aut. Titas Žymančius.
Atidengtas 2003 08 24.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)
 

Zobelijos g. Šilalės kapinės.

Paminklas Žuvusiems už Tėvynės laisvę tremtyje ir kalėjimuose.

Aut. architektas Stasys Kruša.
Atidengtas 2005 06 14.
Antkapinis paminklas čia palaidotų Bukauskų šeimos narių, tame tarpe ir 1991 m. perlaidoto 1947 m. rugpjūčio mėn. nelaimingo atsitikimo metu žuvusio Kęstučio apygardos 3–os kuopos Jono Kentros–Rūtenio būrio partizano Kosto Budrecko–Vytenio atminimui.
Pastatytas XX a 2–oje pusėje.
Antkapinis paminklas (kenotafas) žuvusių Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Aušrelės būrio partizanų Antano–Dobilo, Genovaitės, Petro, Povilo–Ąžuolo, Kazimiero–Algirdo Beržinių atminimui.
Pastatytas 1993 m.

ŠILALĖS RAJONAS

BIJOTŲ SENIŪNIJA

Bijotų kaimas.

Paminklas šiame kaime žuvusių Jungtinės Kęstučio apygardos partizanų atminimui.

Girdiškės kaimo kapinės.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1952 m. gegužės 13 d. Jurgaičių sodyboje Košių kaime žuvusio Kęstučio apygardos Aušrelės būrio partizano Juozo Grabausko–Perkūno atminimui.
Pastatytas XX a. 2-oje pusėje

Tūjainių kaimas.

Paminklas kautynėse su Kaltinėnų stribais 1948 m. spalio 17 d. žuvusio Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės Marso rajono Lūkšto būrio partizano Vytauto Astrausko–Linksmučio atminimui.
Aut. Titas Žymančius.
Atidengtas 2003 m. lapkričio mėn.
 

BILIONIŲ SENIŪNIJA

Gulbių kaimas

Gulbiai Gulbiai
Kalkių sodyba.

skyrimas Tipinis atminimo ženklas Žemaičių apygardos štabo darbuotojos, pogrindinių laikraščių redaktorės, poetės I. Petkutės–Neringos, žuvusios 1953 m. rugpjūčio 27 d. Gečų sodyboje Putvinskių k., atminimui jos gimtojoje sodyboje.

Aut. dizaineris Romas Navickas.
Pastatytas 1999 06 15.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

DIDKIEMIO SENIŪNIJA

Didkiemio (buvęs Gerviškių) kaimas.

Paminklas kaime stribų ir enkavėdistų surengtoje pasaloje 1947 m. balandžio 7 d. žuvusio Kęstučio apygardos Lydžios rinktinės 3–os kuopos 2–o (Margio) būrio vado Prano Karbauskio–Margio, Tarzano, jo pavaduotojo Kazimiero Šepučio–Dobilo ir partizanų ryšininkių Cicilijos Jakienės ir Petronėlės Masidunskienės atminimui.
Atidengtas 2005 10 23.

Tauragės miškų urėdija. Pagramančio girininkija. Pagramančio miškas.

44 kvartalo pakraštys. Atminimo ženklas Pagramančio miške veikusių Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės 3–os kuopos 2–o (nuo 1948 m. Jūros) būrio partizanų ir šiame miške 1947 m. gegužės 25 d. žuvusio šio būrio partizano Antano Stonio bei 1948 m. balandžio 18 d. žuvusio šio būrio partizano Jono Turulio–Malūno Kudirkos atminimui.
Atidengtas 2005 05 22.
42 kvart. Paminklinis akmuo miške 1947 m. gegužės 25 d. žuvusio Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės 3–os kuopos 2–o (nuo 1948 m. Jūros) būrio partizano Antano Stonio bei 1948 m. balandžio 18 d. žuvusio šio būrio partizano Jono Turulio–Malūno Kudirkos atminimui.
Atidengtas 2005 05 22.

JUSAIČIŲ SENIŪNIJA

Jokūbaičių kaimas

skyrimas Paminklas Jokūbaičių kaimo gyventojų, žuvusių tremtyje, lageriuose ir partizaniniame judėjime, atminimui.

KALTINĖNŲ SENIŪNIJA

Kaltinėnų miestelis

Kaltinėnai Kaltinėnai
Mokyklos g. 16 A. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio vid. mokyklos teritorija. Paminklinis akmuo Kaltinėnų progimnazijos mokinių: kautynėse su Kaltinėnų stribais 1948 m. spalio 17 d. žuvusio Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės Marso rajono Lūkšto būrio partizano Vytauto Astrausko–Linksmučio ir 1945 m. saugumiečių tardant nužudyto partizanų rėmėjo Alekso Mizgerio atminimui.
Atidengtas 2005 11 23

Senosios miestelio kapinės.

skyrimas Antkapinis paminklas 1991 m. šioje vietoje palaidotų 1948 m. balandžio 21 d. žuvusių Kęstučio apygardos 3-iosios kuopos partizanų Jono Poškos-Karklo, Kęstučio, Jono Galmino-Putino ir Evaldo Stelmoko atminimui.

Pastatytasi 1991 m.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Kaltinėnų miestelis

Kaltinėnai Kaltinėnai
Naujosios miestelio kapinės.

skyrimasAntkapinis paminklas 1990 m. šioje vietoje palaidotų 1947 m. Kareivų kaime žuvusių aštuonių Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanų atminimui.

Palaidoti 1990 m.
Pastatytas antkapinis paminklas (pastatytas XX a 2–oje pusėje.)
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Dirgėlų kaimas.

Paminklinis akmuo Dirgėlų k. Vitkų sodyboje 1944 m. veikusio leitenanto Petro Kazakevičius vadovaujamo Kaltinėnų valsčiaus LLA štabo, 1953 m. rugpjūčio 27 d. Gečų sodyboje Putvinskių k. žuvusios Žemaičių apygardos štabo darbuotojos, pogrindinių laikraščių redaktorės, poetės I. Petkutės–Neringos ir 1953 m. rugpjūčio 23 d. Reistrų k. prie Sietuvos upelio netoli Lūksto ežero žuvusių Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo–Žemaičio ir jo adjutanto Broniaus Alūzo–Bedalio atminimui.

Atidengtas 2003 08 23.

Karoblio kaimas

Karoblis Karoblis

skyrimasTipinis atminimo ženklas kaimo gyventojos Margevičienės sodyboje 1949 m. rugsėjo 1 d. žuvusio Vakarų Lietuvos partizanų srities (Jūros) vado, LLKS Ginkluotųjų pajėgų vado pavaduotojo Aleksandro Milaševičiaus–Ruonio atminimui.

Aut. dizaineris. Romas Navickas.
Pastatytas 1999 06 15.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

KVĖDARNOS SENIŪNIJA

Kvėdarnos miestelis

Kvėdarna
Kvėdarnos miestelio dalis, vadinama “Mogylos”.

skyrimasKryžius šioje vietoje užkastų 1944–1953 m. Kvėdarnos apylinkėse žuvusių partizanų ir Kvėdarnos valsčiaus NKVD–MVD–MGB poskyrio pastate nužudytų suimtų gyventojų atminimui.

Aut. Jonas Stegvilas.
Pašventintas 1991 11 10.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

S. Dariaus ir S. Girėno g.

Kvedarna

skyrimas Stogastulpis 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. buvusios NKVD–MGB būstinės vietoje visų čia kalintų, tardytų, kankintų žmonių ir prie šio pastato niekintų Kvėdarnos apylinkėse žuvusių partizanų atminimu.

Aut. tautodailininkas Andrius Martinaitis, kalvis Stasys Sliusoraitis.
Pašventintas 1989 10 28.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Kapinės

Kvėdarna

skyrimas 1941 m. sovietinės kariuomenės Kvėdarnos apylinkėje nužudytų žmonių kapas.

Pastatytas Antrojo pasaulinio karo metais.
Spėjama, kad aut.–arch. G. Landsbergis-Žemkalnis.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

skyrimasKryžius šioje vietoje buvusioje Petro Nogiaus sodyboje 1959 m. gegužės 4 d. kautynėse žuvusių paskutiniųjų Šilalės karšto Žemaičių apygardos partizanų Petro Oželio–Jaunučio ir Felikso Urbono–Algirdo atminimui.

Buišiai
Pašventintas 1991 10 06.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

skyrimas Paminklinis ansamblis sovietmečiu nukentėjusių Šakėnų, Buišių, Stirbiškės, Bumbuliškės kaimų gyventojų atminimui.

Buišiai Buišiai
Aut. tautodailininkas Feliksas Mikutavičius.
Pašventintas 1993 07 24.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Grimzdų (Lembo) kaimas

Grimzdai

skyrimasPaminklas Grimzdų–Lembo kaime 1951 m. birželio 29 d. žuvusių Žemaičių apygardos partizanų būrio vado Stasio Paulavičiaus–Direktoriaus, Rambyno ir šio būrio partizano Alfonso Paulavičiaus– Jovaro bei kaimo apylinkėse 1952–1953 m. žuvusių Žemaičių apygardos partizanų Vaclovo Rėbždos–Ramučio, Petro Balčino–Pušies, Radvilos ir Silvestro Šerpyčio–Narsūnaičio atminimui.

Pašventintas 1995 07 02.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Padievaičio kaimas

Liatuko gimtinėje Liatuko gimtinėje

skyrimas Paminklinis akmuo šioje vietoje buvusioje sodyboje Paminklinis akmuo šiame kaime gimusio ir augusio vieno iš Lietuvos kariuomenės įkūrėjų, Vyriausiojo LR kariuomenės vado gen. Prano Liatuko, žuvusio 1945 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus Lukiškių kalėjime, atminimui.

Pašventintas 1995 09 03.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Paragaudžio kaimas

Paragaudis

skyrimas Kryžius šioje vietoje 1964 m. sunaikintų Šilalės rajono kryžių atminimui.

Aut. tautodailininkas Augustas Ruošys.
Pašventintas 1994 05 15.

LAUKUVOS SENIŪNIJA

Laukuvos miestelis

Laukuva

skyrimas Trijų kryžių kompozicija Laukuvos tremtinių atminimui.

Pastatyta 1990 06 14.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Varnių g. 4

skyrimas Memorialinė lenta šiame name 1960–1974 m. dirbusios tremtinėsDalios Grinkevičiūtės, knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros” autorės,  atminimui.

Atidengta 1990 m.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Eitvyčių g. 7

Grinkevičiūtės namas ekspozicija

skyrimas Memorialinė ekspozicija šiame name 1974–1987 m. gyvenusios tremtinės Dalios Grinkevičiūtės, knygos  „Lietuviai prie Laptevų jūros” autorės   atminimui.

(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Miestelio Kapinės

Laukuva Laukuva Laukuva

skyrimasAntkapiniai paminklai šioje vietoje palaidotų 1941 m. birželio mėn. besitraukiančios sovietinės kariuomenės Laukuvos apylinkėje nužudytų Antano ir Stanislovo Vyšniauskų atminimui.

Pastatyti antkapiniai paminklai (XX a. 2-oje pusėje)
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Dargalių kaimas. Senosios kapinės

Dargaliai Dargaliai Dargaliai

skyrimasAntkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų 1941 m. birželio mėn. besitraukiančios sovietinės kariuomenės nužudytų kaimo žmonių atminimui.

Pastatytas Antrojo pasaulinio karo metais.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Gatautiškės kaimas

Getautiškiai Getautiškiai

skyrimasTipinis atminimo ženklas šioje vietoje buvusioje sodyboje gimusio Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo–Žemaičio, žuvusio 1953 m. rugpjūčio 23 d. Reistrų k. prie Sietuvos upelio netoli Lūksto ežero, atminimui

Aut. dizaineris Romas Navickas.
Pastatytas 1999 06 15.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

PAJŪRIO SENIŪNIJA

Pajūrio miestelis

Pajūris
Miestelio aikštė.

skyrimas Memorialas žuvusiems už Lietuvos laisvę Sibire, žuvusiems už Lietuvą 1941 06 14–1992 06 14.

Pašventintas 1994 09 18.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Už Raganynės miškelio prie kelio Pajūris-Šilalė

kelias

skyrimas Kryžius 1940 06 15–1990 06 15 Tautos kančioms atminti.

Aut. Alfonsas Pocius.
Pašventintas 1990 06 18.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Spraudaičių kaimas

Spraudaičiai Spraudaičiai
Vieškelio Didkiemis–Žvingiai dešinė.

skyrimas Kryžius šiame kaime 1946 m. rugpjūčio 15 d. žuvusio Žemaičių apygardos partizano Vytauto Lukoševičiaus-Lizdeikos atminimui.

Pašventintas 1992 06 06.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

POŠKOS SENIŪNIJA

Bijotų kaimas

Paminklas šiame kaime žuvusių Jungtinės Kęstučio apygardos partizanų atminimui.

ŠILALĖS SENIŪNIJA

Kūtymų kaimas

Kūtymai

skyrimas Simbolinis žuvusių Žemaičių apygardos partizanų, kilusių iš Jokūbaičių, Kūtymų ir Kelmutiškių kaimų kapas.

Antkapinis paminklas pastatytas 1992 06 14 .
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)
ŠILALĖS KAIMIŠKOJI SENIŪNIJA

Jokūbaičių kaimas

Paminklas Jokūbaičių kaimo gyventojų, žuvusių 1947–1953 m. tremtyje, lageriuose ir partizaniniame judėjime, atminimui.
Aut. Titas Žymančius.

Kiaukų kaimas

Kiaukai Kiaukai

skyrimas Tipinis atminimo ženklas šioje vietoje buvusioje K. Jurgučio sodyboje 1947 m. spalio 26 d. žuvusių Kęstučio apygardos Dobilo–Perkūno būrio partizanų Aleksandro Irtmono–Genio, Stasės Irtmonaitės– Aušrelės, Albino Rupšlaukio–Trimito ir Stasio Šalčio–Laibučio atminimui.

Aut. dizaineris Romas Navickas.
Pastatytas 1999 06 15.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Kūtymų kaimo senosios kapinės.

Simbolinis antkapinis paminklas žuvusių Žemaičių apygardos partizanų, kilusių iš Jokūbaičių, Kūtymų ir Kelmutiškių kaimų, kapas.
Pastatytas 1992 06 14.

Lentinės kaimas

Lentinė

skyrimasTipinis atminimo ženklas šioje vietoje buvusioje Prano Katausko sodyboje 1949 m. spalio 21 d. žuvusių Kęstučio apygardos Rūtenio–Lūksto būrio vado Juozo Kentros–Tauro, Leono Kentros– Sakalo, partizanų Kazio Kentros–Paparčio, Jono Rupšlaukio–Šarūno, Vaclovo Žilio ir Juozo Kentros atminimui.

Aut. dizaineris Romas Navickas.
Pastatytas 1999 06 15.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Vaičių kaimas. T. Beržinytės sodyba.

Tipinis atminimo ženklas žuvusių Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Aušrelės būrio partizanų Beržinių ir šios šeimos narių, partizanų rėmėjų ir ryšininkų, atminimui.
Aut. dizaineris Romas Navickas.
Atidengtas 2004 m. spalio mėn.

UPYNOS SENIŪNIJA

Upynos miestelis

Upyna Upyna Upyna
Miestelio centras.

skyrimas Paminklas žuvusių Upynos krašto partizanų atminimui.

Aut. Titas Žymančius.
Pašventintas 2000 07 16.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Upynos bažnytkaimis

Upyna
Kapinės.

skyrimas Spėjamas 1946 m. vasario 6 d. Ruibiškės kaime žuvusio Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio vado Antano Suginto kapas.

(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Girdiškės bažnytkaimis

Girdiškė Girdiškė
Kapinės.

skyrimas Jurgaičių sodyboje Košių kaime 1952 m. gegužės 13 d. žuvusio Kęstučio apygardos Aušrelės būrio partizano Juozo Grabausko-Perkūno kapas.

Yra pastatytas antkapinis paminklas.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

ŽADEIKIŲ SENIŪNIJA

Alkupio kaimas

Alkupis
Senosios kaimo kapinės.

skyrimas Simbolinis antkapinis paminklas Alkupio ir gretimų, Padvarninkų, Paplokščio ir Prapymo, kaimų 1949–1953 m. žuvusių Kęstučio ir Žemaičių apygardų partizanų atminimui.

Atidengtas 1998 11 08.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Prapymo kaimas

Prapymas
Buvusi senkapių vieta.

skyrimas Paminklinis ansamblis 1951 m. vasario 4 d. mirusio partizano Vinco Stanišausko atminimui.

Paminklinis akmuo pastatytas sovietmečiu, kryžius – 1951 m., paminklas – 1991 m.

Pašlynės vienkiemis

paminklinis akmuo

skyrimas Paminklinis akmuo šioje sodyboje gimusio kunigo Stanislovo Pijaus Rimkaus, sušaudyto 1942 m. gegužės 20 d. Petropavlovsko kalėjime, atminimui.

Paminklinės lentos aut. skulpt. Jonas Jagėla.
Arch. Viktorija Molienė.
Paminklinis akmuo pašventintas 2002 05 18.

  Parengė MD vyriausioji specialistė Rūta Trimonienė

Elegant Double.gif (808 bytes)

I PRADZIAAtnaujinta: 2004-01-30
Pasiūlymai ir pastabos - CompanyWebmaster

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras