LGGRTC LOGO

 

Tautinio darbo apsaugos bataliono (1-ojo pagalbinės policijos tarnybos bataliono; 1-ojo apsaugos bataliono; 13-ojo savisaugos bataliono) karininkai

 

Abramavičius Julius, leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje 9-ojo pėstininkų pulko 1-osios šaulių kuopos būrio vadas; 1940 09 24 paskirtas 215-ojo šaulių pulko štabo viršininko padėjėju; 1940 m. pab. paleistas į atsargą; 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono 4-osios kuopos vado padėjėju; 1941 07 31 paleistas iš tarnybos.

Aleksa Jonas, kapitonas – sovietų okupacijos pradžioje 5-ojo pėstininkų pulko II būrio adjutantas; 1940 09 24 paskirtas 262-ojo šaulių pulko kuopos vadu; vėliau perkeltas į 294-ąjį šaulių pulką; kilus Vokietijos–SSRS karui pasitraukė iš Raudonosios armijos, likusiame Lietuvoje 294-ajame pulke nuo 1941 06 27 laikinai ėjo štabo viršininko pareigas; nuo 1941 07 12 – 2-ojo apsaugos pulko karininkas; 1941 07 25 paleistas neribotų atostogų; nuo 1943 01 01 – 13-ojo bataliono policijos kapitonas.

Armonas Bronius, kapitonas – sovietų okupacijos pradžioje karo aviacijos 6-osios eskadrilės karo lakūnas; 1940 12 01 paleistas į atsargą; 13-ojo bataliono 1-osios kuopos vadas; po karo gyv. JAV.

Ašoklis Vincas, [ats.] jaun. leitenantas – 1941 07 29 priimtas į Kauno komendantūros TDA batalioną, paskirtas 6-osios kuopos būrio vadu; 1941 08 25 perkeltas į 2-ąjį PPT batalioną, paskirtas 3-iosios kuopos IV būrio vadu; 1943 01 01 jam suteiktas policijos vyr. leitenanto laipsnis.

Aušiūra Petras, leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje Karo technikos valdybos tiekimo skyriaus raštvedys, 1941 08 02 priimtas į Kauno komendantūros TDA batalioną, paskirtas 1-osios kuopos vado padėjėju; 1941 08 25 perkeltas į 2-ąjį PPT batalioną, paskirtas 1-osios kuopos vado pavaduotoju; 1941 10 06 perkeltas į PPT statybos batalioną, paskirtas raštvedžiu; vėliau perkeltas į 9–E batalioną; nuo 1943 01 01 – policijos kapitonas.

Barzda Juozas, leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje 2-ojo pėstininkų pulko 2-osios kulkosvaidžių kuopos būrio vadas; 1940 07 24 perkeltas į 9-ąjį pėstininkų pulką; 1940 09 24 paskirtas 179-osios šaulių divizijos žvalgybos bataliono būrio vadu; 1940 m. pab. paleistas į atsargą; gyveno Kaune, dirbo universiteto ūkio dalies vedėjo padėjėju; kilus Vokietijos–SSRS karui universiteto bendrabutyje organizavo sukilėlių būrį iš studentų; 1941 06 28 priimtas į Kauno komendantūros TDA batalioną; 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono 3-iosios kuopos vadu; nuo 1941 m. liepos vokiečių įpainiotas į masines žydų žudynes; vėliau jo vadovaujama 3-ioji kuopa buvo specialiai naudojama masinėms žudynėms Kauno fortuose ir už Kauno ribų; 1941 08 25 perkeltas į 2-ąjį PPT batalioną, paskirtas 3-iosios kuopos vadu; 1941 m. spalio mėn. kartu su batalionu išvyko į Minską, kur 2-asis PPT batalionas (vėliau 2-asis apsaugos batalionas, 12-asis batalionas) vėl buvo panaudotas masinėms žydų, sovietinių belaisvių ir kt. žudynėms; vėliau paleistas į atsargą; 1944 m. Vietinės rinktinės Ukmergės komendantūros formuojamo 302-ojo bataliono 3-iosios kuopos vadas; LLA narys; nuo 1944 08 19 – Telšių „Vanagų“ vadas; 1944 m. gruodžio mėn. išmetant parašiutininkų desantą nuskendo Platelių ežere, 1945 01 15 lavonas buvo ištrauktas ir atpažinta, kad tai J. Barzda, gimęs Zarasų aps. Kavolių kaime.

Baškys [Jonas], san. kapitonas – sovietų okupacijos pradžioje 2-ojo ulonų pulko san. jaun. leitenantas; 1940 09 12 perkeltas į 26-ąjį kavalerijos pulką; 1940 09 19 perkeltas į 259-ąjį pulką, paskirtas medicininės pagalbos punkto gydytoju; 1942 m. priimtas į 14-ąjį batalioną, paskirtas bataliono gydytoju; 1942 m. pab. perkeltas į 13-ąjį batalioną; 1945 05 08 Kuršo grupuotėje su visu batalionu paimtas į rusų nelaisvę, paleistas iš nelaisvės, 1950 11 01 suimtas, 1951 02 15–16 nuteistas 25 m., vėliau paleistas, sugrįžo į Lietuvą, gyv. Kaune.

Bliudnikas Ernestas, gen. št. kapitonas – sovietų okupacijos pradžioje kariuomenės štabo I skyriaus operacijų dalies karininkas; 1940 08 24 pakeltas į majoro laipsnį; 1940 09 05 perkeltas į 29-ojo ŠTK štabą; 1940 09 24 paskirtas 262-ojo šaulių pulko štabo viršininko padėjėju; 1941 10 24 paskirtas LSD Panevėžio apygardos vado padėjėju, vėliau – 10-ojo bataliono vadu; 1942 09 08 perdavė 10-ąjį batalioną plk. P. Geniui; nuo 1942 09 08 – 13-ojo bataliono vadas; vėliau batalioną perdavė kpt. J. Semaškai; nuo 1944 02 08 paskirtas Vietinės rinktinės štabo I skyriaus karininku.

Bložė Vladas, jaun. leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje 5-ojo pėstininkų pulko 1-osios sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos būrio vadas; 1940 m. gruodžio mėn. – PKM būrio vado padėjėjas; 1941 08 06 priimtas į Kauno komendantūros TDA batalioną, paskirtas 4-osios kuopos būrio vadu; 1941 10 08 perkeltas į 3-iąjį apsaugos batalioną, paskirtas 3-iosios kuopos būrio vadu; po karo gyv. JAV.

Buinauskas Petras, [ats.] jaun. leitenantas – XIV laidos aspirantas, studentas medikas; kilus karui vokiečių buvo paimtas į nelaisvę ir laikomas kartu su rusais belaisviais VI forte, Kauno karo komendanto pastangomis iš ten išlaisvintas; 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono 5-osios kuopos vado padėjėju; 1941 07 03 perkeltas į 1-ąją kuopą; 1941 08 25 perkeltas į 2-ąjį PPT batalioną, paskirtas karininku vertėju; 1941 11 16 paleistas į atsargą.

Bulota Petras, [ats.] jaun. leitenantas – 1941 12 20 priimtas į tarnybą 1-ajame apsaugos batalione, paskirtas 2-osios kuopos būrio vadu; 1941 09 23 priimtas į tarnybą 4-ajame PPT batalione, paskirtas būrio vadu; 1942 01 09 perkeltas į 2-ąjį batalioną. 1942 10 31 paleistas į atsargą.

Burbulis Antanas, [ats.] jaun. leitenantas – 1941 07 30 priimtas į Kauno komendantūros TDA batalioną, paskirtas 5-osios kuopos būrio vadu; 1942 11 21 paleistas į atsargą; 1944 m. pateko į Vokietiją; 1945 m. grįždamas iš Vokietijos perkeltųjų asmenų stovykloje įsigijo suklastotą asmens dokumentą ir grįžęs į Lietuvą gyveno svetima pavarde; 1949 11 11 suimtas, 1950 05 06 nuteistas 25 m.; 1955 11 21 paleistas, sugrįžo į Lietuvą; 1968 10 08 vėl suimtas, 1969 04 15 nuteistas 15 m.

Burneikis Jonas, leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje 4-ojo pėstininkų pulko 5-osios kuopos vadas; 1940 08 05 paleistas į atsargą, tačiau paliktas tarnyboje; 1940 10 05 perkeltas į 262-ąjį šaulių pulką, o 1940 12 14 – į 184-osios šaulių divizijos pionierių batalioną, paskirtas 3-iosios pionierių kuopos vadu; 1942 09 18 iš 10-ojo bataliono perkeltas į 13-ąjį batalioną, paskirtas ūkio viršininku; 1944 m. Tėvynės apsaugos rinktinėje; po karo gyv. JAV.

Butanavičius Vytautas, [ats.] leitenantas – 1941 11 04 priimtas į tarnybą, paskirtas 1-ojo apsaugos bataliono 3-iosios kuopos būrio vadu.

Butėnas Juozas, kapitonas – okupacijos pradžioje Raseinių aps. komendantūros karininkas šaulių reikalams; 1940 m. pabaigoje paleistas į atsargą; 1941 06 28 priimtas į TDA batalioną; 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono raštvedžiu; vėliau 11-ojo bataliono vadas Ukrainoje; 1941 08 25 perkeltas į 4-ąjį PPT batalioną, paskirtas vado pavaduotoju; 1943 01 01 – 8-ojo bataliono policijos kapitonas.

Butkūnas Andrius, pulkininkas – sovietų okupacijos pradžioje 8-ojo pėstininkų pulko vadas; 1940 06 27 paleistas į atsargą; 1941 06 28 paskirtas Kauno komendantūros TDA bataliono vadu; 1941 07 24 nušalintas nuo pareigų voldemarininkų organizuoto perversmo metu; 1944 m. pasitraukė į Vokietiją; po karo Vokietijoje Tranšteino perkeltųjų asmenų stovyklos komiteto pirmininkas; 1949 m. emigravo į JAV; 1976 m. mirė.

Černius Napoleonas, jaun. leitenantas – XXI laidos karininkas; 1940 08 19 pakeltas į jaun. leitenanto laipsnį, paskirtas 4-ojo pėstininkų pulko 3-iosios kuopos būrio vadu; 1940 09 18 perkeltas į 262-ąjį šaulių pulką; 1941 07 28 priimtas į TDA batalioną, paskirtas 7-osios kuopos būrio vadu; 1941 09 01 perkeltas į 3-iąjį PPT batalioną, paskirtas 3-iosios kuopos būrio vadu; nuo 1943 01 01 – 11-ojo bataliono policijos leitenantas.

Dagys Anatolijus, leitenantas – okupacijos pradžioje 2-ojo pėstininkų pulko minosvaidžių būrio vadas; 1940 09 07 perkeltas į 259-ąjį šaulių pulką, paskirtas 3-iosios kulkosvaidžių kuopos minosvaidžių būrio vadu; 1940 10 21 perkeltas į 215-ąjį šaulių pulką; 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono 3-iosios kuopos vado padėjėju; vokiečių įpainiotas į masines žydų žudynes; 1941 08 25 paskirtas 3-iosios kuopos vadu; nuo 1943 01 01 – policijos vyr. leitenantas (13-ojo bataliono sąrašuose); 13-ajam batalionui išvykus į Pskovo sr., liko Kaune, komandiruotas į LSD ryšių karininko štabą; po karo gyv. JAV.

Danilevičius Vincas, kapitonas – sovietų okupacijos pradžioje kariuomenės intendantūros buhalteris; 1940 10 28 paleistas į atsargą; 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono maisto tiekėju; 1941 08 25 perkeltas į 2-ąjį PPT batalioną, paskirtas maisto tiekėju; po karo partizanas; 1948 m. Tauragės partizanų rinktinės vadas; 1948 m. liepos mėn. – Kęstučio apygardos vadas.

Dičius Algirdas, XV laidos aspirantas – 1941 06 28 priimtas į TDA batalioną; 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono ginklininku; 1941 10 09 pakeltas į jaun. leitenanto laipsnį; 1941 12 20 paskirtas 1-ojo apsaugos bataliono adjutantu; nuo 1943 01 01 – 13-ojo bataliono policijos leitenantas. Karo pabaigoje pasitraukė į Vakarus.

Dubinskas Mykolas, leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje priešlėktuvinės apsaugos rinktinės adjutantas; 1940 09 05 perkeltas į 29-ojo ŠTK atskirąjį zenitinės artilerijos divizioną, 1940 09 24 paskirtas baterijos vadu; kilus Vokietijos–SSRS karui iš Raudonosios armijos pasitraukė; 1941 07 30 priimtas į Kauno komendantūros TDA batalioną, paskirtas 6-osios kuopos būrio vadu; 1941 08 25 perkeltas į 2-ąjį PPT batalioną, paskirtas 3-iosios kuopos I būrio vadu; nuo 1943 01 01 – 12-ojo bataliono policijos vyr. leitenantas.

Dubinskas Stepas, [ats.] jaun. leitenantas – 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono 3-iosios kuopos būrio vadu.

Duoba Antanas, jaun. leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje Ginklavimo valdybos gamybos skyriaus technikos dalies užsakymų tvarkytojas; 1940 08 17 paskirtas į 3-iąjį pėstininkų pulką; 1940 09 25 perkeltas į 259-ąjį šaulių pulką; 1940 10 31 perkeltas į 616-ąjį artilerijos pulką; nuo 1943 01 01 – 13-ojo bataliono policijos leitenantas.

Gaigalas Adolfas, kapitonas – sovietų okupacijos pradžioje II pėstininkų divizijos štabo III (mobilizacijos) skyriaus karininkas, 1940 m. pab. paleistas į atsargą; 1941 07 03 priimtas į Kauno komendantūros TDA batalioną, paskirtas 2-osios kuopos vadu; 1941 08 05 paskirtas bataliono iždininku; 1941 08 29 atleistas iš tarnybos; 1949 m. Vokietijoje Vytauto Didžiojo sargybų kuopos štabo karininkas; mirė JAV.

Garbenis Vladas, leitenantas – okupacijos pradžioje 1-ojo husarų pulko mokomojo eskadrono vyr. karininkas; 1940 09 12 perkeltas į 26-ąjį kavalerijos pulką; 1940 09 24 paskirtas eskadrono vadu; 1941 06 28 priimtas į TDA batalioną, paskirtas bataliono adjutantu; 1941 07 04 perkeltas į Kauno komendantūrą, paskirtas adjutantu.

Garlauskas Benys, leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje 8-ojo pėstininkų pulko 1-osios šaulių kuopos vyr. karininkas; 1940 09 16 perkeltas į 234-ąjį šaulių pulką, vėliau į 294-ąjį šaulių pulką; kilus Vokietijos–SSRS karui pasitraukė iš RA, grįžo į pulką, laikinai ėjo 3-iosios kuopos būrio vado pareigas; 1941 07 12 paskirtas į 2-ąjį apsaugos pulką; 1941 07 25 paleistas neribotų atostogų; 1941 09 16 priimtas į tarnybą, paskirtas 1-ojo bataliono 3-iosios kuopos I būrio vadu; vėliau tarnavo 13-ajame batalione; nuo 1943 01 01 – policijos vyr. leitenantas.

Gasėnas Norbertas, kapitonas – okupacijos pradžioje 3-iojo dragūnų pulko adjutantas; 1940 09 24 paskirtas 179-osios šaulių divizijos atskirojo žvalgybos bataliono vyr. adjutantu; 1940 10 08 perkeltas į 184-osios šaulių divizijos atskirąjį žvalgybos batalioną; 1940 m. pabaigoje paleistas į atsargą; 1941 02 08 suimtas, išlaisvintas kilus karui; 1941 06 28 priimtas į Kauno komendantūros TDA batalioną; 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono 2-osios kuopos vadu; 1941 07 04 paskirtas bataliono adjutantu; 1941 08 03 paskirtas bataliono vado pavaduotoju; 1941 11 25 priėmė 1-ąjį apsaugos batalioną (nuo 1941 12 20 pavadintas 13-uoju batalionu) iš mjr. K. Šimkaus ir pradėjo eiti bataliono vado pareigas; 1942 m. kovo mėn. su batalionu išvyko į Pskovo sr. Dedovičių miestelį; 1942 05 04 sužeistas, išvežtas gydyti į Vokietiją; po karo gyveno užsienyje, mirė Australijoje.

Gasparaitis Kostas, leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje 7-ojo pėstininkų pulko 4-osios kuopos būrio vadas; 1940 m. rugsėjo mėn. perkeltas į 297-ąjį šaulių pulką; kilus Vokietijos–SSRS karui pasitraukė kartu su pulku; 1941 06 28 Varėnos stovykloje vokiečiams įsakius suformuoti geležinkelių apsaugos batalioną, paskirtas ūkio viršininku; 1941 11 11 perkeltas į LSD Šiaulių apygardos štabą; vėliau tarnavo 13-ajame batalione; nuo 1943 01 01 – policijos vyr. leitenantas; po karo gyv. JAV.

Gecevičius Antanas, jaun. leitenantas – XXI laidos karininkas; 1940 08 19 pakeltas į jaun. leitenanto laipsnį, paskirtas Karo aviacijos mokyklos lakūnų skyriaus komandos viršininku; 1940 11 16 paleistas į atsargą; 1941 07 21 priimtas į TDA batalioną, paskirtas 1-osios kuopos būrio vadu; 1941 08 25 perkeltas iš 1-ojo PPT bataliono į 2-ąjį PPT batalioną, paskirtas 1-osios kuopos III būrio vadu; 1942 m. tarnavo 3-iajame batalione; 1943 01 01 pakeltas į policijos vyr. leitenanto laipsnį; karo pabaigoje pasitraukė į Vakarus, gyveno Gečo pavarde; 1992 m. iškėlė bylą dėl šmeižto Škotijos televizijai, kuri mėgino nušviesti 2-ojo PPT bataliono (vėliau 12-ojo bataliono) veiklą Baltarusijoje.

Goras [Goris] Vladas, [ats.] jaun. leitenantas – 1941 06 28 priimtas į Kauno komendantūros TDA batalioną, 1941 07 03 paskirtas 4-osios kuopos būrio vadu; 1941 08 09 paleistas iš tarnybos.

Grabauskas Juozas, jaun. leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje mokėsi Karo mokykloje, XV laidos kariūnas aspirantas; 1941 07 11 priimtas į Kauno komendantūros TDA batalioną, paskirtas 2-osios kuopos būrio vadu; 1941 08 25 perkeltas į 2-ąjį PPT batalioną, paskirtas 2-osios kuopos IV būrio vadu; 1941 10 09 generalinio tarėjo gen. P. Kubiliūno aktu pakeltas į jaun. leitenanto laipsnį; 1941 11 16 paskirtas bataliono karininku vertėju; 1942 12 31 paleistas į atsargą.

Grigaliūnas Povilas, [ats.] jaun. leitenantas – 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono 4-osios kuopos būrio vadu; 1941 08 09 paleistas iš tarnybos.

Grinius Aleksas, leitenantas – okupacijos pradžioje karo aviacijos 8-osios eskadrilės karo lakūnas; 1940 11 01 paleistas į atsargą; dirbo mokytoju; 1941 07 07 priimtas į Kauno komendantūros TDA batalioną, paskirtas 3-iosios kuopos būrio vadu; 1941 09 04 perkeltas į 4-ąjį PPT batalioną; 1965 01 14 mirė Kalifornijoje.

Gudelis Antanas, leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje 3-iojo dragūnų pulko maisto tiekėjas; 1940 10 08 perkeltas į 179-osios šaulių divizijos žvalgybos batalioną; 1941 07 17 priimtas į tarnybą Kauno komendantūros TDA batalione, paskirtas 7-osios kuopos vado padėjėju; 1941 09 01 perkeltas į 3-iąjį PPT batalioną, paskirtas 3-iosios kuopos vadu; 1942 11 30 iš 11-ojo bataliono perkeltas į 9-ąjį batalioną; po karo gyv. Australijoje.

Impulevičius Antanas, gen. št. majoras – okupacijos pradžioje Šaulių sąjungos štabo mokymo skyriaus viršininkas; 1940 09 11 suimtas, kalintas Kaune; karo pradžioje išlaisvintas iš kalėjimo sukilimo metu; 1941 06 28 priimtas į Kauno komendantūros TDA batalioną; 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono vado pavaduotoju; 1941 07 28 perkeltas į Kauno komendantūrą; 1941 08 09 paskirtas 2-ojo PPT bataliono vadu; nuo 1942 12 31 paleistas iš tarnybos LSD; 1944 m. Vietinės rinktinės Kauno pulko štabo viršininkas; 1944 05 15 vokiečių suimtas; 1944 m. vasaros pabaigoje Tėvynės apsaugos rinktinės bataliono vadas; po Sedos kautynių pasitraukė į Vokietiją; po karo gyv. JAV.

Jakubauskas Norbertas, [ats.] jaun. leitenantas – 1941 m. spalio mėn. priimtas į tarnybą, paskirtas 1-ojo apsaugos bataliono (vėliau tapusio 13-uoju batalionu) 3-iosios kuopos būrio vadu; 1942 m. pabaigoje (ar 1943 m. pradžioje) perkeltas į 5-ąjį batalioną, kuris tuo metu dislokavosi Pskovo sr. Dedovičių mstl., paskirtas būrio vadu; nuo 1943 01 01 – policijos leitenantas; nuo 1945 m. gyveno suklastojęs pasą ir pasivadinęs Stasiu; 1961, 1968 m. dėl tarnybos batalione buvo tardomas; tuo metu gyveno Telšiuose, vėliau – Jonavoje.

Jankūnas Antanas, [ats.] leitenantas – 1941 06 28 priimtas į TDA batalioną; 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono žinių karininku; 1941 09 23 iš tarnybos atleistas.

Janulevičius Jurgis, jaun. leitenantas – okupacijos pradžioje kariuomenės štabo Topografijos skyriaus nuotraukų dalies karininkas; 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono 4-osios kuopos būrio vadu; 1941 08 07 paleistas iš tarnybos.

Januševičius [Stepas], leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje 9-ojo pėstininkų pulko autobūrio vadas; 1940 07 29 paleistas į atsargą; 1942 09 16 perkeltas iš 10-ojo bataliono į 13-ąjį batalioną; vėliau jam suteiktas policijos kapitono laipsnis; 1945 m. su 13-ojo bataliono kariais buvo Kuršo grupuotėje; Vokietijos kapituliacijos išvakarėse iš bataliono pasišalino kartu su mjr. J. Semaška ir prasiveržė iš Raudonosios armijos apsupties.

Juodis Jurgis, leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje Karo aviacijos mokyklos mechanikų skyriaus komandos viršininkas; 1940 11 01 paleistas į atsargą; 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono 2-osios kuopos būrio vadu; 1941 08 25 perkeltas į 2-ąjį PPT batalioną, paskirtas 2-osios kuopos III būrio vadu; 1943 01 01 pakeltas į policijos vyr. leitenanto laipsnį; 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, DP stovykloje mokytojavo; 1949 m. su šeima emigravo į JAV, apsigyveno Brukline; 1980 m. persikėlė į Floridą; 1986 10 24 mirė.

Kazlauskas Bronius, leitenantas, gydytojas – sovietų okupacijos pradžioje 1-ojo husarų pulko vyr. sanitarijos karininkas; 1940 08 17 paskirtas į Karo mokyklą, tačiau neperkeltas; 1940 09 24 paskirtas 26-ojo kavalerijos pulko jaun. gydytoju; 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono vyr. gydytoju; 1941 12 20 iš tarnybos batalione atleistas.

Kemeklis Aleksandras, leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje 3-iojo dragūnų pulko 4-ojo eskadrono būrio vadas, 1940 08 19 paleistas į atsargą; 1941 06 28 priimtas į Kauno komendantūros TDA batalioną, paskirtas 2-osios kuopos būrio vadu; 1941 07 03 paskirtas kvotų karininku, 1941 08 03 – bataliono adjutantu; 1941 10 07 perkeltas į 3-iąjį PPT batalioną, paskirtas adjutantu; nuo 1943 01 01 – 11-ojo bataliono policijos leitenantas; žuvo savisaugos dalinyje (11-ajame batalione) Baltarusijoje.

Kirkila Bronius, kapitonas – okupacijos pradžioje 5-ojo pėstininkų pulko 5-osios šaulių kuopos vadas; 1940 08 05 paleistas į atsargą; suimtas, kalintas karo kalėjime; vėliau perkeltas į Kauno sunkiųjų darbų kalėjimą; 1941 06 28 priimtas į Kauno komendantūros TDA batalioną; 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono 1-osios kuopos vadu; įsipainiojęs į žydų žudynes 1941 07 12 nusišovė būdamas atostogose.

Klimavičius Jonas, leitenantas – 1941 07 03 priimtas į TDA batalioną, paskirtas 6-osios kuopos vado padėjėju; 1941 08 25 perkeltas į 2-ąjį PPT batalioną, paskirtas 3-iosios kuopos vado pavaduotoju.

Klimavičius Viktoras, kapitonas – okupacijos pradžioje 9-ojo pėstininkų pulko 1-osios šaulių kuopos vadas; 1940 07 23 suimtas, kalintas Kaune; karo pradžioje išlaisvintas iš kalėjimo; 1941 06 28 priimtas į TDA batalioną; 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono 4-osios kuopos vadu; 1941 08 25 perkeltas į 4-ąjį PPT batalioną, paskirtas bataliono vadu (vėliau batalionas buvo pavadintas 1-uoju savisaugos batalionu, po to – 7-uoju batalionu, išsiųstas už Lietuvos ribų); 1942 11 25 perkeltas į 252–E batalioną, paskirtas vadu; 1943 m. liepos mėn. suimtas ir išvežtas į Salaspilio koncentracijos stovyklą; 1944 m. Vietinės rinktinės Marijampolės karo mokyklos kuopos vadas; 1944 05 15 vokiečių suimtas; po karo gyv. užsienyje.

Krištaponis Juozas, leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje Karo mokyklos 3-iosios kadro kuopos būrio vadas; 1940 09 24 paskirtas 184-osios šaulių divizijos fizinio lavinimo instruktoriumi; karo pradžioje pasitraukė iš Raudonosios armijos ir su divizijos štabu atvyko į Vilnių, kur rinkosi buvusio 29-ojo ŠTK kariai; 1941 07 16 paskirtas į 2-ąjį apsaugos pulką; vėliau paleistas neribotų atostogų; 1941 08 01 priimtas į Kauno komendantūros TDA batalioną, paskirtas 2-osios kuopos vadu; 1941 08 25 perkeltas į 2-ąjį PPT batalioną, paskirtas 2-osios kuopos vadu (nuo 1941 10 28 batalionas pavadintas 2-uoju apsaugos batalionu, o nuo 1942 02 15 – 12-uoju batalionu); 1941 10 06 batalionas perkeltas į Minską, panaudotas kovai su sovietų partizanais ir masinėse žydų, sovietinių karo belaisvių ir vietos gyventojų žudynėse; 1942 09 30 paleistas į atsargą iš 252–E bataliono; LLA narys nuo 1943 m.; 1944 m. rugpjūčio mėn. tapo Ukmergės aps. 1-ojo LLA rajono (Taujėnų vls. ir iš dalies Deltuvos vls.) vadu; 1944 m. gruodžio mėn. iš Ukmergės aps. 1-ojo ir 2-ojo LLA rajonų įkūrus Vyčio apygardą, tapo apygardos vadu; žuvo 1945 01 12 Užulėnio miške per NKVD divizijos karinę operaciją.

Kulakauskas Povilas, jaun. leitenantas – XXI laida; 1940 08 19 pakeltas į jaun. leitenanto laipsnį ir paskirtas į karo aviaciją 2-osios eskadrilės karo lakūnu; 1941 01 01 paleistas į atsargą; 1941 06 28 priimtas į TDA batalioną; 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono 1-osios kuopos būrio vadu; 1941 07 08 atvyko į batalioną; nuo 1944 09 27 Tėvynės apsaugos rinktinėje, paskirtas į Tėvynės apsaugos rinktinės aviacijos grupę žvalgu.

Levinas Jonas, kapitonas – okupacijos pradžioje 5-ojo pėstininkų pulko 2-ojo bataliono karininkas ūkio reikalams; 1940 09 24 paskirtas 215-ojo šaulių pulko maisto tiekimo viršininku; 1940 m. pabaigoje paleistas į atsargą; 1941 06 28 priimtas į TDA batalioną; 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono ūkio viršininku; 1941 08 08 perkeltas į Kauno karo komendantūrą; 1941 08 25 perkeltas į 2-ąjį PPT batalioną, paskirtas ūkio viršininku; 1942 05 31 paleistas į atsargą.

Maceina Juozas, [jaun.] leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje priešlėktuvinės apsaugos rinktinės sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos vyr. karininkas; 1940 09 05 perkeltas į 29-ojo ŠTK atskirąjį zenitinės artilerijos divizioną; 1940 10 21 perkeltas į 616-ąjį artilerijos pulką; 1941 12 04 priimtas į tarnybą 1-ajame apsaugos batalione, paskirtas iždininku; 1942 01 21 perkeltas į 2-ąjį batalioną; nuo 1943 01 01 – policijos vyr. leitenantas.

Malinauskas Vladas, leitenantas – okupacijos pradžioje 2-osios eskadrilės karo lakūnas; 1940 10 04 perkeltas į 29-jo ŠTK aviaeskadrilę; 1941 06 28 priimtas į TDA batalioną; 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono 4-osios kuopos būrio vadu; vėliau tarnavo 7-ajame batalione, 1943 m. išsiveržė iš Stalingrado žiedo; 1944 m. Tėvynės apsaugos rinktinėje; vokiečių okupacijos metu Šiaulių apygardos LLA narys, dirbo Šiaulių teatre; po karo gyv. JAV, kitais duomenimis, žuvo Rusijoje.

Marcišauskas Jonas, leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje 9-ojo pėstininkų pulko 6-osios kuopos būrio vadas; 1940 07 25 perkeltas į 2-ąjį pėstininkų pulką, nuo 1940 08 22 – 2-ojo pėstininkų pulko 4-osios kuopos vyr. karininkas; 1940 09 07 perkeltas į 259-ąjį šaulių pulką; kilus Vokietijos–SSRS karui pasitraukė iš RA; 1941 07 16 paskirtas į 1-ąjį apsaugos pulką; vėliau paleistas neribotų atostogų; 1941 08 19 priimtas į 1-ąjį PPT batalioną, paskirtas 2-osios kuopos būrio vadu; 1941 08 25 perkeltas į 2-ąjį PPT batalioną, paskirtas 2-osios kuopos II būrio vadu; nuo 1943 01 01 – 12-ojo bataliono policijos vyr. leitenantas.

Maurušaitis Aleksas, jaun. leitenantas – 1941 07 12 priimtas į TDA batalioną, paskirtas 2-osios kuopos būrio vadu; 1941 08 25 perkeltas į 2-ąjį PPT batalioną, paskirtas 2-osios kuopos I būrio vadu; 1941 09 15 iš tarnybos atleistas.

Meižys Dionyzas, kapitonas – sovietų okupacijos pradžioje šarvuočių rinktinės 1-osios tankų kuopos vyr. karininkas; 1940 08 05 paleistas į atsargą; 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono komendantu; 1941 08 26 perkeltas į autokuopą, paskirtas vadu; 1942 11 30 paskirtas sveikstančiųjų kuopos vadu prie 9–E bataliono; nuo 1943 01 01 – 9-ojo bataliono policijos kapitonas.

Mikelskas Petras, leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje 6-ojo pėstininkų pulko 2-ojo bataliono ūkio būrio vadas; 1940 09 14 perkeltas į 294-ąjį šaulių pulką; kilus Vokietijos–SSRS karui pasitraukė kartu su pulku; 1941 06 28 Varėnos stovykloje vokiečių įsakymu formuojant geležinkelių apsaugos batalioną, paskirtas 4-ojo ruožo (kuopos) būrio vadu; 1941 09 01 perkeltas į 1-ąjį batalioną, paskirtas ūkio karininku; vėliau perkeltas į 13-ąjį batalioną; nuo 1943 01 01 – policijos vyr. leitenantas, vėliau pakeltas į kapitono laipsnį.

Mituzas Julius, leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje 3-iojo dragūnų pulko sunkiųjų kulkosvaidžių eskadrono vyr. karininkas; 1940 08 05 paleistas į atsargą, bet išėjo 1940 09 26 iš 616-ojo artilerijos pulko; mokėsi Kauno universitete; kilus Vokietijos–SSRS karui dalyvavo sukilime Kaune partizanų gretose; 1941 06 28 priimtas į Kauno komendantūros TDA batalioną, 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono 2-osios kuopos vado padėjėju; 1941 08 03 paskirtas kvotų karininku; 1941 12 20 iš tarnybos batalione atleistas; 1961 m. gyveno Kaune, dirbo Kauno politechnikos instituto Technologijos fakulteto Silikatų technologijos katedros vedėju.

Narbutas Antanas, [ats.] leitenantas, gydytojas – 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono jaun. gydytoju; 1941 08 01 paleistas iš tarnybos; 1941 10 03 priimtas į tarnybą, paskirtas 4-ojo PPT bataliono jaun. gydytoju; 1941 10 31 perkeltas į 1-ąjį apsaugos batalioną (vėliau pavadintą 13-uoju batalionu), paskirtas jaun. gydytoju; 1942 m. pabaigoje perkeltas į 14-ąjį batalioną, paskirtas gydytoju.

Norkus Bronius, leitenantas – okupacijos pradžioje 5-osios eskadrilės karo lakūnas; 1940 10 04 perkeltas į 29-ojo korpuso aviaeskadrilę; kilus Vokietijos–SSRS karui pabėgo iš armijos būdamas atvykęs savaitgaliui į Kauną; 1941 06 23 sukilimo metu Kaune iškėlė Lietuvos vėliavą virš Prisikėlimo bažnyčios; 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono 3-iosios kuopos vadu; vokiečių įpainiotas į masines žydų žudynes; žuvo 1943 m. nelaimingo atsitikimo metu Rusijoje (tarnaudamas 13-ajame batalione).

Obelenis Juozas, ats. jaun. leitenantas – 1941 06 28 priimtas į TDA; 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono 5-osios kuopos būrio vadu; vokiečių įpainiotas į masines žydų žudynes; 1942 07 31 paleistas į atsargą iš 13-ojo bataliono.

Paulauskas Stepas, ats. leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje Eišiškių šaulių kuopos vadas, pasienio policijos mokomojo būrio viršininkas; 1940 07 12 suimtas, kalintas Kaune, Šiauliuose; kilus Vokietijos–SSRS karui pasitraukė iš RA; 1941 06 28 priimtas į TDA batalioną; 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono 1-osios kuopos vado padėjėju; 1941 08 01 paleistas iš tarnybos; po karo gyveno JAV, 1992 m. mirė.

Pauliukonis Bronius, [ats.] leitenantas – 616-ojo artilerijos pulko žvalgų būrio vadas; kilus Vokietijos–SSRS karui kartu su grupe karių (apie 70 žm.) pabėgo iš RA; 1941 06 30 perkeltas iš 616-ojo artilerijos pulko į Vilniaus įgulos štabą; 1941 07 30 priimtas į TDA batalioną, paskirtas 3-iosios kuopos būrio vadu; 1942 m. kovo mėn. kartu su batalionu išvyko į Pskovo sr. Dedovičių mstl.; nuo 1943 m. (ar nuo 1945 m. kovo mėn.) kuopos vadas; apdovanotas vokiečių apdovanojimais „Žalioji juosta“ ir „Žiemos medalis“; Vokietijai kapituliavus kartu su kitais bataliono kariais 1945 05 08 Kurše paimtas į rusų nelaisvę; 1946 06 18 belaisvių stovykloje suimtas; 1946 12 13–20 6-osios armijos karo tribunolo Marijampolėje nuteistas mirties bausme – sušaudyti.

Plungė Jonas Mečys, jaun. leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje 5-ojo pėstininkų pulko 5-osios kuopos būrio vadas; 1940 m. liepos pab. suimtas, kalintas karo kalėjime, rugsėjo mėn. perkeltas į Kauno sunkiųjų darbų kalėjimą; kilus karui išlaisvintas; 1941 06 23 paskirtas Kauno miesto ir apskrities karo komendantūros Apsaugos valdybos karininku; 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono 1-osios kuopos būrio vadu; 1941 08 25 perkeltas į 2-ąjį PPT batalioną (nuo 1941 10 08 batalionas pavadintas 2-uoju apsaugos batalionu, o nuo 1942 02 15 – 12-uoju batalionu); 1943 01 01 pakeltas į leitenanto laipsnį; 1943 m. pab. vokiečių suimtas, nuteistas 3 m., kalintas Minsko kalėjime, 1944 m. birželį perkeltas į Kauno kalėjimą, iš ten – į Kenigsbergo kalėjimą; 1944 m. pab. iš kalėjimo paleistas, paskirtas eiliniu į vokiečių policijos batalioną; 1945 m. Kenigsberge paimtas į rusų nelaisvę, pasivadino svetima pavarde; 1946 m. vasarą iš nelaisvės paleistas su dokumentais išgalvota pavarde; kurį laiko gyveno Kaliningrado srities Polesės mieste, dirbo valgyklos darbininku; 1947 07 19 suimtas, apkaltintas mėginimu su dviem kitais asmenimis pagrobti maišą miltų; 1948 01 23 nuteistas 10 m.; 1953 05 27 iš įkalinimo paleistas pagal amnestiją, išvyko į Frunzę, kur gyveno iki 1969 m.; 1969 m. persikėlė į Tavričankos gyv. Primorės krašte; 1972 m. išėjo į pensiją; 1978 m. trumpam atvyko į Lietuvą, paskui apsigyveno Gelendžike, Krasnodaro kr.; 1978 12 06 Lietuvos SSR valstybės saugumo komitetas iškėlė baudžiamąją bylą; 1979 01 09 suimtas; 1979 07 23 LSSR Aukščiausiojo Teismo nuteistas mirties bausme – sušaudyti; nuosprendis įvykdytas 1979 09 28 Minske.

Prapuolenis Viktoras, ats. leitenantas – 1943 m. rugsėjo mėn. priimtas į tarnybą; 1943 11 01 paskirtas į 13-ąjį batalioną būrio vadu, vėliau kuopos vadu; 1944 m. liepos–rugpjūčio mėn. kalintas kalėjime Latvijoje; nuo 1944 m. rugpjūčio iki 1945 m. vasario tarnavo 5-ajame batalione, nuo 1945 m. vasario – 13-ajame batalione; Vokietijai kapituliavus kartu su kitais bataliono kariais 1945 05 08 Kurše paimtas į rusų nelaisvę; 1946 07 19 belaisvių stovykloje suimtas; 1946 12 13–20 6-osios armijos karo tribunolo Marijampolėje nuteistas 10 m.

Pukys Povilas, kapitonas – okupacijos pradžioje 8-ojo pėstininkų pulko 3-iosios šaulių kuopos vadas; 1940 07 01 perkeltas į kariuomenės štabą, paskirtas rikiuotės skyriaus laipsnių dalies raštvedžiu; 1940 09 11 perkeltas į 297-ąjį šaulių pulką; 1940 m. pab. paleistas į atsargą; 1941 07 14 priimtas į Kauno komendantūros TDA batalioną, paskirtas 1-osios kuopos vadu; 1941 08 25 perkeltas į formuojamą 2-ąjį PPT batalioną, paskirtas bataliono adjutantu; 1942 08 31 paleistas į atsargą iš 12-ojo bataliono.

Ralys Jonas, [ats.] jaun. leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje Raseinių aps. karo komendantūros civilis tarnautojas; 1941 05 28 suimtas, tardytas Kaune; kilus Vokietijos–SSRS karui išlaisvintas iš Kauno kalėjimo; 1941 06 28 priimtas į TDA batalioną; 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono 1-osios kuopos būrio vadu; 1941 08 01 paleistas iš tarnybos; 1942 m. įstojo į savisaugos dalinį Šiauliuose; vėliau perkeltas į Kauną, tarnavo 255-ajame batalione, kuris 1942 m. rudenį buvo išsiųstas į Baltarusiją saugoti geležinkelį ruože Mogiliovas–Žlobinas; 1944 m. pavasarį batalionas atitrauktas į Lenkiją, iš ten perkeltas į Drezdeną ir performuotas; vėliau dalis bataliono išsiųsta į Kenigsbergą; 1945 m. pavasarį pateko į sovietų nelaisvę, 1946 m. paleistas; 1953 07 30 nuteistas 25 m. už antisovietinę veiklą; 1979 m. gyv. Radviliškyje, buvo pensininkas.

Ramanauskas Jonas – XV laidos aspirantas; 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono 2-osios kuopos būrio vadu; 1941 08 26 perkeltas į autokuopą; 1941 10 09 pakeltas į jaun. leitenanto laipsnį.

Raščius Jonas, ats. leitenantas – 1941 08 05 priimtas į Kauno komendantūros TDA batalioną, paskirtas 4-osios kuopos būrio vadu; 1941 09 01 perkeltas į 2-ąjį batalioną.

Rūkas Jonas, jaun. leitenantas – XXI laidos karininkas; 1940 08 19 pakeltas į jaun. leitenanto laipsnį, paskirtas į 5-ąjį pėstininkų pulką; 1940 m. perkeltas į Pėstininkų karo mokyklą, paskirtas būrio vado padėjėju; 1941 07 28 priimtas į TDA batalioną, paskirtas 7-osios kuopos būrio vadu; 1941 09 01 perkeltas į 3-iąjį PPT batalioną, paskirtas 3-iosios kuopos būrio vadu.

Rusteika Petras, jaun. leitenantas – okupacijos pradžioje 1-ojo artilerijos pulko 1-osios baterijos vadovavimo būrio vadas; 1940 m. pab. paleistas į atsargą; 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono 5-osios kuopos būrio vadu; 1941 08 24 iš tarnybos batalione atleistas, nuo 1941 08 24 iki 1941 m. gruodžio dirbo saugume; 1941 12 20 priimtas į 1-ąjį apsaugos batalioną, paskirtas žinių karininku, bet nuo tos pačios dienos iš bataliono atleistas; 1944 m. priimtas į 13-ąjį batalioną; 1944 m. liepos mėn. su savo būriu dalyvavo operacijoje prieš sovietinius partizanus Drisnos r., Baltarusijoje, tą patį mėn. – Opočkos r., Velikije Lukų sr.; vėliau išvežtas gydyti į Drezdeną; 1944 12 25 su grupe lietuvių karių išsiųstas į Kuršą, ten paskirtas 13-ojo bataliono būrio vadu; 1945 05 08 paimtas į rusų nelaisvę ir laikomas filtracijos stovykloje Latvijoje; iš nelaisvės nepaleistas, 1949 07 21 suimtas; 1949 12 12 MVD karo tribunolo nuteistas 25 m., 1950 01 07 mirė Rygos kalėjime.

Savickas Albertas, leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje Karo policijos mokyklos 2-osios prieššarvinės kuopos būrio vadas; 1941 08 25 perkeltas iš Kauno komendantūros į 1-ąjį PPT batalioną, paskirtas maisto tiekėju.

Semaška Jonas, kapitonas – sovietų okupacijos pradžioje 1-ojo pėstininkų pulko 8-osios kuopos vadas; 1940 09 16 perkeltas į 234-ąjį šaulių pulką; 1940 09 24 paskirtas 234-ojo šaulių pulko 8-osios kuopos vadu; kilus Vokietijos–SSRS karui buvo išėjęs atostogų (paleistas 1 mėn. nuo 1941 06 01) ir liko Lietuvoje; grįžęs į buvusį 234-ąjį šaulių pulką paskirtas į 1-ąjį apsaugos pulką; 1941 07 26 paleistas neribotų atostogų, vėliau priimtas į 4-ąjį PPT batalioną; tarnavo 7-ajame batalione kuopos vadu (batalionas buvo išsiųstas į Ukrainą saugoti kelių, 1942 m. saugojo geležinkelius prie Dono); 1942 11 30 paskiriamas 7-ojo bataliono vadu; 1942–1943 m. žiemą batalionas kovėsi prie Stalingrado ir ten su feldmaršalo Pauliaus kariuomene pateko į apsuptį; batalionui pavyko prasiveržti iš apsupties, už tai 23 kariai, tarp jų ir kpt. J. Semaška, apdovanoti 1-os klasės ordinais „Das Kriegsverdienstkreutz mit Schwarzen kreuzen“; vėliau batalionas buvo išformuotas, o kpt. J. Semaška paskirtas 13-ojo bataliono vadu; Raudonajai armijai puolant batalionas buvo priverstas trauktis iš Pskovo sr. Opočkos r. Latvijos link; 1945 m. sausio mėn. kpt. J. Semaškai suteiktas majoro laipsnis; 1945 m. gegužės mėn. batalionas priklausė vokiečių Kuršo grupuotei ir saugojo pakrantes; naktį prieš 1945 m. gegužės 8 d., kai turėjo būti paskelbta Vokietijos kapituliacija, kpt. J. Semaška nutarė nepasiduoti rusams ir su keliais kariais prasiskverbė per fronto liniją; grįžęs į Lietuvą slapstėsi, vėliau susisiekė su partizanais; 1945 m. rugsėjo pradžioje, jiems pasiūlius, sutiko būti Žemaičių legiono vadu ir juo oficialiai tapo nuo 1945 10 01; 1946 04 15 KGB suimtas; 1946 10 13 Telšiuose karo tribunolo teismas paskelbė nuosprendį – mirties bausmė; 1946 12 18 sušaudytas.

Skaržinskas Jurgis Vytautas, leitenantas – okupacijos pradžioje 4-ojo pėstininkų pulko 3-iosios šaulių kuopos būrio vadas; 1940 09 18 perkeltas į 262-ąjį šaulių pulką; 1940 m. pab. paleistas į atsargą; 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono 3-iosios kuopos būrio vadu; 1941 09 11 perkeltas į 4-ąjį PPT batalioną, paskirtas 2-osios kuopos vadu; 1942 m. liepos mėn. iš tarnybos atleistas.

Slavickas Silvestras, leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje 4-ojo artilerijos pulko 2-osios baterijos vyr. karininkas; 1940 09 24 paskirtas 615-ojo artilerijos pulko baterijos vadu; 1940 10 09 perkeltas į 615-ąjį artilerijos pulką; kilus Vokietijos–SSRS karui pasitraukė iš RA; 1941 07 16 paskirtas Vilniaus LSD artilerijos pulko karininku, vėliau paleistas neribotų atostogų; 1941 10 02 priimtas į tarnybą, paskirtas 1-ojo PPT bataliono ūkio komandos viršininku; 1942 01 21 perkeltas į 2-ąjį batalioną.

Stančikas Aleksandras, leitenantas – okupacijos pradžioje 4-ojo pėstininkų pulko 1-osios sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos būrio vadas; 1940 08 05 paleistas į atsargą; 1941 07 07 priimtas į Kauno komendantūros TDA batalioną, paskirtas 5-osios kuopos vado padėjėju; 1943 06 01 perkeltas iš 5-ojo bataliono į formuojamą 253–E batalioną, paskirtas bataliono adjutantu.

Staniškis Sergijus, kapitonas – sovietų okupacijos pradžioje 1-ojo husarų pulko 3-iojo eskadrono vadas; 1940 09 12 perkeltas į 29-ojo ŠTK 26-ąjį kavalerijos pulką; 1940 11 01 paleistas į atsargą; 1941 06 28 priimtas į Kauno komendantūros TDA batalioną, 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono iždininku; 1941 08 07 paskirtas bataliono ūkio viršininku; frontui traukiantis į Vakarus, buvo vokiečių paimtas kasti apkasų, bet prie Vilkaviškio pabėgo; prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, slapstėsi Suvalkijoje Buktos miške ir Žuvinto paliose; 1944 m. vasarą Marijampolės aps. Palių miške subūrė partizanų būrį; 1946 04 09 paskirtas Pietų Lietuvos partizanų štabo operatyvinio skyriaus viršininku; nuo liepos ėjo štabo viršininko pareigas; 1947 m. rugsėjį paskirtas Dainavos apygardos štabo viršininku; 1947 m. gruodį paskirtas Dzūkų rinktinės vadu; 1949 05 19 Dainavos apygardos vadų sąskrydyje išrinktas į vyriausiąją vadovybę, tapo LLKS tarybos nariu; 1950 01 19 iš Adolfo Ramanausko-Vanago perėmė Nemuno srities vado pareigas; 1952 01 29 LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas paskyrė S. Staniškį savo antruoju pavaduotoju; 1953 02 03 MVD apsupo Nemuno srities štabo bunkerį Prienų šile Naravų k. pusėje ir pareikalavo pasiduoti; S. Staniškis sunaikino dokumentus, ryšių aparatūrą ir nusišovė.

Stankaitis Jonas, ats. jaun. leitenantas – 1941 07 05 priimtas į Kauno komendantūros TDA batalioną, paskirtas 6-osios kuopos būrio vadu; 1941 08 25 perkeltas į formuojamą 2-ąjį PPT batalioną, paskirtas 3-iosios kuopos III būrio vadu; 1941 09 29 paskirtas 1-osios kuopos II būrio vadu; 1941 10 06 kartu su 2-uoju PPT batalionu išvyko į Minską kovoti su sovietinės kariuomenės likučiais ir bolševikų partizanais. Ten batalionas buvo panaudotas masinėms žydų ir neįtinkančių vokiečiams žmonių žudynėms. Nuo 1943 01 01 – 9–E bataliono policijos leitenantas. Šiame batalione tarnavo iki 1943 m. kovo pradžios. Pablogėjus sveikatai buvo išsiųstas į sveikstančiųjų kuopą prie 9–E bataliono Kaune, ten paskirtas 1-osios kuopos I būrio vadu. Po mėnesio gavo paskyrimą į LSD batalioną Mogiliove, tačiau neišvyko, o persirengęs civiliais drabužiais slapstėsi Kaune iki 1943 m. rugsėjo vidurio, paskui pas pažįstamus ir gimines iki 1947 m. 1947 m. rugpjūčio mėn. įsigijo fiktyvius dokumentus Ipolito Kurtinytonio pavarde ir išvyko į Rygą. 1952 07 14 Jelgavos viešbutyje milicija jį suėmė ir išvežė į Rygą, paskui į Kauną. 1952 10 31 Kauno m. Stalino r. II apylinkės teismo nuteistas 3 m.; 1953 04 22 iš įkalinimo paleistas ir grįžo į Joniškį. 1961 11 16 suimtas, apkaltintas dalyvavimu masinėse žydų žudynėse. Mirė 1976 m. Latvijoje, Jelgavos r. Jelejos miestelyje.

Staugaitis Andrius, kapitonas – okupacijos pradžioje karo aviacijos 5-osios eskadrilės technikos karininkas; 1940 09 11 paskirtas 615-ojo artilerijos pulko žvalgybos baterijos vadu; 1940 11 01 paleistas į atsargą; 1941 06 28 priimtas į TDA batalioną, paskirtas bataliono kvotų karininku; 1941 07 03 paskirtas 6-osios kuopos vadu; 1941 07 04 iš bataliono atleistas; 1941 10 08 priimtas į tarnybą, paskirtas į 1-ąjį apsaugos batalioną; 1942 01 09 perkeltas į 2-ąjį batalioną; 1942 05 31 paleistas į atsargą.

Stelmokas Jonas, jaun. leitenantas – 2-ojo pėstininkų pulko kulkosvaidžių kuopos būrio vadas; 1940 07 24 perkeltas į 9-ąjį pėstininkų pulką; 1940 11 27 paskirtas Vilniaus pėstininkų karo mokyklos kursantų būrio vadu; 1941 07 28 priimtas į Kauno komendantūros TDA batalioną, paskirtas 7-osios kuopos būrio vadu; 1941 09 01 perkeltas į 3-iąjį PPT batalioną, paskirtas 3-iosios kuopos būrio vadu; 1943 06 17 perkeltas iš 9–E bataliono į 253–E batalioną, paskirtas 4-osios kuopos būrio vadu; 1943 06 19 paskirtas 3-iosios kuopos vadu; nuo 1943 01 01–11-ojo bataliono policijos leitenantas.

Stravinskas Stasys, [ats.] jaun. leitenantas – 1941 09 05 priimtas į tarnybą, paskirtas 1-ojo PPT bataliono svetimų kalbų vertėju korespondentu; nuo 1943 01 01 – 14-ojo bataliono policijos leitenantas.

Sutkaitis Stasys, [ats.] leitenantas – 1941 06 28 priimtas į TDA batalioną; 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono 5-osios kuopos būrio vadu; nuo 1941 m. rugsėjo iki gruodžio mėn. komandiruotas su grupe karių į Baltarusiją, įpainiotas į masines žudynes; 1942 01 09 perkeltas į 8-ąjį batalioną; 1958 m. užmuštas Kanadoje.

Šalkauskas Antanas, [ats.] leitenantas – 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono 4-osios kuopos būrio vadu, tačiau neatvyko į batalioną ir išbrauktas iš sąrašų.

Šimaitis Julius, ats. leitenantas – 1941 m. liepos pradžioje priimtas į Kauno karo komendantūrą, paskirtas Ūkio skyriaus iždininku; 1941 09 01 perkeltas iš Kauno komendantūros į 1-ąjį PPT batalioną, paskirtas raštvedžiu; nuo 1943 01 01 – 13-ojo bataliono policijos vyr. leitenantas; buvo bataliono adjutantu, vėliau 2-osios kuopos vadu; 1944 m. liepos mėn. 13-ajam batalionui traukiantis iš Rusijos į Latviją su kuopa atsiskyrė nuo bataliono ir atsitraukė į Lietuvą; 1944 09 08 su kuopos likučiais (apie 30 vyrų) atvyko į Tėvynės apsaugos rinktinę; paskirtas į 2-ąjį pulką.

Šimkus Kazys, majoras – sovietų okupacijos pradžioje karo aviacijos 2-osios bombonešių eskadrilės (4-oji eskadrilė) vadas; 1940 07 02 paleistas į atsargą; 1941 07 24 voldemarininkų surengto perversmo metu paskirtas TDA bataliono vadu; 1941 11 25 paskirtas ryšių karininku prie vokiečių 11-ojo rezervinės policijos bataliono vado; nuo 1941 12 05 – I LAD vadas; 1942 05 31 paleistas į atsargą; 1944 m. Vietinės rinktinės Kauno karo komendantas; 1944 m. rugsėjo pab. priimtas į Tėvynės apsaugos rinktinę, paskirtas į aviacijos grupę; 1959 m. gyv. Vokietijoje, Hamburge, mirė Australijoje.

Šimkus Morkus, jaun. leitenantas – 1941 08 01 priimtas į TDA batalioną, paskirtas 3-iosios kuopos būrio vadu; 1941 08 08 iš bataliono paleistas jo paties prašymu; 1942 06 25 priimtas į tarnybą, paskirtas 7-ojo bataliono būrio vadu; nuo 1944 09 28 Tėvynės apsaugos rinktinėje.

Šliavas Zigmas, kapitonas – sovietų okupacijos pradžioje ryšių bataliono telegrafo-telefono kuopos vyr. karininkas; 1940 09 24 paskirtas 29-ojo ŠTK atskirojo ryšių bataliono kuopos vadu; kilus Vokietijos–SSRS karui pateko į vokiečių nelaisvę, liepos pradžioje priimtas į TDA batalioną; 1941 07 14 iš TDA bataliono atleistas; gyveno Kaune, dirbo „Lietūkio“ kooperatyve ekspeditoriumi; 1943 05 05 pašauktas į tarnybą, paskirtas į 1-ąjį statybos (darbo) batalioną kuopos vadu; 1943 05 07 batalionas išvežtas į Lugą (Leningrado sr.), netoli miesto statė įtvirtinimus; 1943 m. rugsėjo mėn. batalionas perkeltas į Pskovo rajoną, kur irgi statė įtvirtinimus; 1943 m. pabaigoje batalionas perkeltas į Dvinską (Polocko sr.); 1944 m. gegužės mėn. batalionas išformuotas ir kpt. Z. Šliavas kartu su batalionu sugrąžintas į Kauną; 1944 m. liepos mėn. vokiečių išsiųstas į Drezdeną, dirbo įvairius darbus; 1944 10 10 su grupe lietuvių išvežtas į Liepoją (Latvija), ten nuo 1944 11 15 paskirtas 13-ojo bataliono 2-osios kuopos vadu; Vokietijai kapituliavus kartu su kitais bataliono kariais 1945 05 08 Kurše paimtas į rusų nelaisvę; 1946 m. belaisvių stovykloje suimtas; 1946 12 13–20 6-osios armijos karo tribunolo Marijampolėje nuteistas 10 m.; 1960 m. gyv. Kaune.

Šlekys Eliziejus, leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje 7-ojo pėstininkų pulko 1-osios šaulių kuopos būrio vadas; 1940 m. rugsėjo mėn. perkeltas į 297-ąjį šaulių pulką; 1941 08 25 priimtas į 1-ąjį PPT batalioną, paskirtas 7-osios kuopos būrio vadu; 1941 09 01 perkeltas į 3-iąjį PPT batalioną, paskirtas 3-iosios kuopos vado padėjėju; 1941 10 24 perkeltas į 4-ąjį apsaugos batalioną.

Šniolis Jonas, [ats.] jaun. leitenantas – 1941 10 08 priimtas į tarnybą, paskirtas 1-ojo apsaugos bataliono 1-osios kuopos būrio vadu; žuvo Rusijoje.

Šniuolis Petras, jaun. leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje 7-ojo pėstininkų pulko prieššarvinės kuopos būrio vadas; 1940 10 21 perkeltas į 294-ąjį šaulių pulką; 1940 m. gruodžio mėn. perkeltas į 297-ąjį šaulių pulką, paskirtas į prieštankinę bateriją būrio vadu; kilus Vokietijos–SSRS karui pasidavė su visa baterija vokiečiams (kartu su jaun. ltn. Aleksandru Kantvila), savaitę buvo vokiečių nelaisvėje Valkininkų stotyje, paskui grįžo į Vilnių, kur rinkosi buvusio 29-ojo ŠTK lietuviai kariai; 1941 08 04 priimtas į Kauno komendantūros TDA batalioną, paskirtas 4-osios kuopos būrio vadu.

Švilpa Antanas, kapitonas – okupacijos pradžioje 3-iojo dragūnų pulko 2-ojo eskadrono vadas; 1940 09 28 perkeltas į 179-osios šaulių divizijos atskirąjį žvalgybos batalioną, vėliau – į 184-osios šaulių divizijos atskirąjį žvalgybos batalioną; 1941 02 21 suimtas divizijos ypatingojo skyriaus; karo pradžioje išlaisvintas iš kalėjimo; atvykęs į Vilnių, kur rinkosi buvusio 29-ojo ŠTK dalys, 1941 07 12 paskirtas į ryšių batalioną; 1941 07 21 priimtas į Kauno komendantūros TDA batalioną, paskirtas 7-osios kuopos vadu; „Geležinio vilko“ štabo narys, organizacinio skyriaus viršininkas; 1941 08 15 perkeltas į 3-iąjį PPT batalioną, paskirtas bataliono vadu; 1944 03 20 patvirtintas Vietinės rinktinės 241-ojo bataliono vadu nuo 1944 03 11; 1944 08 19 priimtas į Tėvynės apsaugos rinktinę; 1944 m. rudenį pasitraukė į Vokietiją.

Tamošiūnas Albertas, leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje 1-ojo husarų pulko iždininkas; 1940 09 12 perkeltas į 26-ąjį kavalerijos pulką; 1940 10 26 perkeltas į 29-ojo ŠTK atskirąjį zenitinės artilerijos divizioną; 1941 07 03 perkeltas iš 29-ojo ŠTK atskirojo ryšių bataliono į Vilniaus įgulos štabą; 1941 08 18 priimtas į 1-ąjį PPT batalioną, paskirtas 3-iosios kuopos vadu; 1941 08 25 paskirtas iždininku; 1941 12 03 perkeltas į LSD inspektoriaus štabą; 1942 06 02 komandiruotas iš 9–E bataliono į LSD ryšių karininko štabą, paskirtas finansų skyriaus viršininku; 1942 06 27 paskirtas LSD ryšių karininko štabo švietimo vadovu; 1942 10 01 perkeltas iš 9-ojo bataliono į LSD ryšių karininko štabą, paskirtas ūkio skyriaus karininku; nuo 1943 01 01 – policijos vyr. leitenantas.

Tamošiūnas Vladas, leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje 7-ojo pėstininkų pulko mokomosios kuopos vyr. karininkas; 1941 06 28 priimtas į Kauno komendantūros TDA batalioną, 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono 2-osios kuopos būrio vadu; 1941 08 05 paskirtas tos pačios kuopos vado padėjėju; 1941 08 25 perkeltas į 2-ąjį PPT batalioną, paskirtas žinių karininku; 1941 08 28 paskirtas 2-osios kuopos vado pavaduotoju; 1942 08 31 paleistas į atsargą iš 12-ojo bataliono.

Tamulaitis Stasys, [ats.] jaun. leitenantas – 1941 09 08 priimtas į tarnybą, paskirtas 3-iojo PPT bataliono 3-iosios kuopos būrio vadu; 1941 10 02 perkeltas į 1-ąjį PPT batalioną, paskirtas 1-osios kuopos būrio vadu.

Tamulaitis Vytautas, jaun. leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje Karo mokyklos ginklų prižiūrėtojas; 1941 09 08 priimtas į tarnybą, paskirtas 3-iojo PPT bataliono ginklininku; 1941 10 07 perkeltas į 1-ąjį PPT batalioną, paskirtas adjutantu; 1941 12 20 1-ojo apsaugos bataliono adjutantas iš tarnybos atleistas.

Trečiokas Kazys, jaun. leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje 9-ojo pėstininkų pulko prieššarvinės apsaugos kuopos būrio vadas; 1940 m. gruodžio mėn. PKM kursantų būrio vadas; 1941 08 20 priimtas į 1-ąjį PPT batalioną, paskirtas 4-osios kuopos būrio vadu; 1941 09 12 perkeltas į 4-ąjį PPT batalioną, paskirtas adjutantu.

Truškauskas Juozas, kapitonas – okupacijos pradžioje 5-ojo pėstininkų pulko adjutantas; 1940 m. pab. paleistas į atsargą; 1941 06 28 priimtas į TDA batalioną; 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono 5-osios kuopos vadu; 1942 09 30 perkeltas iš 13-ojo bataliono į 1-ąjį, paskirtas bataliono vadu.

Ūselis Juozas, kapitonas – sovietų okupacijos pradžioje Karo mokyklos 2-osios kadro kuopos vyr. karininkas; 1940 09 24 paskirtas Vilniaus pėstininkų karo mokyklos ūkio kuopos vadu; 1941 m. birželio mėn. paleistas atostogų ir kilus Vokietijos–SSRS karui pasitraukė iš RA; 1941 07 17 priimtas į Kauno komendantūros TDA batalioną, paskirtas 6-osios kuopos vadu; 1941 08 25 perkeltas į 2-ąjį PPT batalioną, paskirtas 3-iosios kuopos vadu; 1942 m. gegužės pradžioje paleistas į atsargą, apsigyveno Ukmergėje; 1944 m. pavasarį įstojo į Vietinę rinktinę, buvo Ukmergėje formuojamo 302-ojo bataliono vadu, vėliau Marijampolės karo mokykloje kuopos vadu; 1944 m. gegužės mėn. vokiečiams likvidavus Vietinę rinktinę, išvengė arešto ir iki 1944 m. liepos slapstėsi; artėjant Raudonajai armijai išvyko į Telšių aps. Rietavo valsčių; nuo 1944 10 08 gyveno nelegaliai pas pažįstamą kpt. Kazį Juozaitį; po poros savaičių buvo Raudonosios armijos kontržvalgybos sulaikyti, bet, nesant įrodymų, kad veikė prieš Raudonąją armiją, perduoti Šiaulių MVD; paleistas grįžo į Telšių aps., vėliau slapstėsi Ukmergės aps.; 1945 m. įsitraukė į partizaninį judėjimą Ukmergės aps. (slapyvardis Pakalnis), ėmė vadovauti partizanų būriams; 1947 10 07 suimtas, 1948 08 14 Ypatingojo pasitarimo nuteistas 15 m.; 1958 01 15 iš įkalinimo paleistas, dirbo Norilsko mechaninėje gamykloje elektromonteriu; 1962 01 24 vėl suimtas, KGB nustačius, kad 1941 m. rudenį kartu su 2-ojo PPT bataliono kuopa Minske ir jo apylinkėse dalyvavo žydų, sovietinių karo belaisvių ir kitų žmonių masinėse žudynėse; 1962 10 20 nuteistas mirties bausme, sušaudytas.

Zacharka Stasys, leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje 4-ojo pėstininkų pulko 9-osios kuopos būrio vadas; 1940 09 30 perkeltas į 262-ąjį šaulių pulką, paskirtas 3-iosios kuopos būrio vadu; 1940 11 15 pakeltas į Raudonosios armijos leitenanto laipsnį; kilus Vokietijos–SSRS karui pasitraukė iš RA; 1941 m. rugpjūčio mėn. Varėnos savisaugos dalinio (kuopos) būrio vadas; 1941 12 01 Varėnos II savisaugos būrio vadas; vėliau 1-ojo bataliono 3-iosios kuopos būrio vadas; perkeltas į 13-ąjį batalioną; 1942 10 31 paleistas į atsargą.

Zelba Pranas, ats. leitenantas – 1941 07 07 priimtas į Kauno komendantūros TDA batalioną, paskirtas 6-osios kuopos būrio vadu; 1941 08 25 perkeltas į 2-ąjį PPT batalioną, paskirtas 3-iosios kuopos II būrio vadu.

Žeruolis [Žerolis] Jonas, jaun. leitenantas – sovietų okupacijos pradžioje priešlėktuvinės apsaugos rinktinės prožektorių kuopos būrio vadas; 1940 09 05 perkeltas į 29-ojo ŠTK atskirąjį zenitinės artilerijos divizioną; nuo 1943 01 01 – 13-ojo bataliono policijos leitenantas; 1944 m. rugpjūčio mėn. LLA Šiaulių rinktinės būrio vadas.

Elegant Double.gif (808 bytes)

I PRADZIAAtnaujinta: 2004-01-30
Pasiūlymai ir pastabos - CompanyWebmaster

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras