LGGRTC LOGO

 

KRONIKA

 

Dainavos apygardos štabo žuvimo metinės

    1947 m. rugpjūčio 11 d. Punios šile buvo užpultas Dainavos apygardos štabo bunkeris. Jame žuvo Dainavos apygardos vadas Dominykas Jėčys-Ąžuolis, Dainavos apygardos štabo viršininkas Jonas Pilinskas-Krūmas, Margirio grupės štabo viršininkas Mykolas Petrauskas-Aras, štabo darbuotojas Vaclovas Kavaliauskas-Juodvarnis. Apsvaiginti granatomis ir paimti gyvi: agitacijos skyriaus viršininkas Vincas Juozaitis-Vyturys, apygardos štabo viršininko pavaduotojas Juozas Puškorius-Girinis, ryšių ir žvalgybos viršininkas Antanas Macevičius-Linas, Vaidoto grupės vadas Juozas Petraška-Patrimpas, Lapaitis. Ši data buvo paminėta 1997 m. rugpjūčio 9 d. Alytuje bei Punios šile – įvykio vietoje. Minėjimas prasidėjo iškilminga rikiuote aikštėje prie miesto rotušės. Raportą priėmė partizanų pulkininkas Juozas Petraška. Rikiuotėje sustingo ne tik Geležinio Vilko būrio kariai, savanoriai, laisvės kovų dalyviai. Renginio tęsinys – šventos Mišios Šv. Kazimiero bažnyčioje bei minėjimas Punios šile prie atstatyto Dainavos apygardos štabo bunkerio. Čia šūvių salvėmis buvo pagerbtas žuvusiųjų atminimas, prisimintos laisvės kovos. Kalbėjo dalyvavę svečiai: Seimo narys istorikas A. Kašėta, krašto apsaugos viceministras E. Simanaitis, tragiškus įvykius prisiminė partizanai J. Petraška, J. Puškorius. "Tautos atmintis gyva, – sakė minėjimo dalyviai, – ir mūsų pareiga – neleisti jai išblėsti.“

Rita Mosiejienė

***

    1997 m. rugsėjo 20 d. LGGRT centro darbuotojai dalyvavo turistinio maršruto "Partizanų kovų keliais“ atidarymo renginiuose Druskininkų apylinkėse. Renginys prasidėjo šv. Mišiomis Druskininkų bažnyčioje. Po to visi dalyviai buvo pakviesti į Druskininkų kraštotyros muziejų apžiūrėti eksponatų, rastų atstatant Dainavos apygardos partizanų bunkerius. Vėliau visi nuvyko prie naujai atstatyto Norulių bunkerio, kuriame 1947 m. balandžio 11 d. nelygioje kovoje žuvo Druskininkų bataliono vado pavaduotojas Balutis ir dar trys kartu buvę partizanai. Čia įvyko gedulingas minėjimas. Po to visi patraukė prie bunkerio, įrengto Ratnyčėlės upelio šlaite. Šiame bunkeryje 1947–1949 m. slapstėsi Dainavos apygardos partizanai Pranas Suraučius-Ąžuolinis, Bronius Kukauskas-Kiškis ir Bronius Sinke-vičius-Paukštis. 1949 m. žuvus visiems bunkerio šeimininkams, juo niekas nesinaudojo, neaptiko jo ir stribai. Ilgainiui bunkeris įgriuvo ir šiemet buvo atstatytas. Prie bunkerio taip pat įvyko gedulingas minėjimas.

    LGGRT centras padėjo druskininkiečiams atstatyti bunkerius, numato parengti išsamią turistinio maršruto programą.

Dalius Žygelis


Paminklas partizanų atminimui Perlojoje

    Varėnos rajone, Perlojos miestelyje, 1997 m. rugsėjo 7 d. kapinėse šalia bažnyčios buvo pašventintas paminklas Adolfo Baublio „Merkio“ būrio partizanams.

    1949 m. sausio 23 d. miške prie Kaniavos ir Ūtos kaimų (Kaniavos apyl.) nelygiose kautynėse žuvo „Merkio“ būrio skyriaus vadas Stasys Stakutis-Tarzanas, Pranas Berželionis-Šturmas ir Motiejus Adomonis-Žalgiris. 1949 m. sausio 26 d. netoli Palkabalio kaimo

    (Vydenių apyl.) dėl išdavystės įvyko kautynės su „Merkio“ būrio partizanais. Stribai nukautų partizanų kūnus nuvežė į Varėną ir, suvertę į tuščią rūsį palei geležinkelį, užkasė kalkėmis. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šių partizanų palaikai rasti visai netoli Varėnos, tarp plento ir geležinkelio, užgriuvusiame rūsyje. 1996 m. rugpjūčio 10 d. jie buvo palaidoti Perlojos bažnyčios šventoriuje esančiose kapinėse. Kapas apsodintas gėlėmis, pastatyta 12 medinių kryželių.

    1997 m. vasarą vietoj kryželių pastatytas raudono šlifuoto granito paminklas. Paminklo statybos iniciatorius – Adolfo Baublio-Merkio sūnus Vytautas. Lėšas statybai skyrė LGGRT centras, Juozas Čepulis iš Australijos ­ Adolfo Baublio žmonos brolis ir labai artimas jo draugas. Vytautas Baublys ne tik sky-rė savo santaupas paminklo statybai, bet ir pats padėjo paminklą statyti. Paminklo projekto autorius – architektas Giedrius Laucius. Pamin-klą pašventino Perlojos parapijos klebonas.

Paminklas – dviejų raudono šlifuoto granito plokščių piramidė. Joje įrašyta :

“ŽUVUSIEJI DĖL LIETUVOS LAISVĖS”

Piramidės apatinėje dalyje – juodo šlifuoto granito stačiakampė plokštė su įrašais:

“MERKIO” BŪRIO PARTIZANAI, ŽUVĘ 1949 01 25 NETOLI PALKABALIO KAIMO

 

JONAS KAIREVIČIUS-LIEPA g. 1921

ADOLFAS BAUBLYS-MERKYS g. 1913                        ZIGMAS MAČIONIS-SUKILĖLIS g .1927

VLADAS NOVIKEVIČIUS- AUDRA g. 1913                 MARYTĖ VAISIETAITĖ g. 1925

MYKOLAS NAVICKAS-BERŽAS g. 1907                     STASYS STAKAITIS-TARZANAS g. 1925

MARYTĖ BUDĖNAITĖ-BIRUTĖ g. 1925                          PRANAS KIBIRKŠTIS-LIZDEIKA g. 1925

PRANAS BERŽELIONIS- ŠTURMAS g. 1918               ADELĖ KAIREVIČIENĖ g. 1926

PETRAS JEZUKEVIČIUS-PROFESORIUS g. 1925        MOTIEJUS ADOMONIS- ŽALGIRIS g. 1929

Rūta Trimonienė

***

    1997 m. spalio 11 d. Jurbarko rajone, Šimkaičiuose, įvyko dar vienos skaudžios sukakties minėjimas. Spalio 3 d. sukako 50 metų, kai žuvo penki Kęstučio apygardos „Lapino“ būrio partizanai, veikę Tauragės apskrities Eržvilko valsčiuje. Jau prieš kelerius metus Šimkaičių kaimo pakraštyje iškilo paminklas partizanams. Šiemetinis minėjimas buvo ypatingas ne tik apvaliu prabėgusių metų skaičiu-mi, bet ir tuo, kad įrašas paminklinėje lentoje pasipildė nauja pavarde. Profesoriui Juozui Parnarauskui atlikus kruopščius tyrimus, buvo išaiškinta dar vieno partizano asmenybė bei žuvimo vieta. Paminklinėje lentoje įamžintas Jono Jokūbausko-Skroblo, Aurio – jungtinės Kęstučio apygardos štabo visuomeninės dalies viršininko atminimas.

    Renginys prasidėjo šventomis Mišiomis Šimkaičių bažnyčioje. Po jų visi dalyviai susirinko prie paminklo. Tylos minute buvo pagerbti čia padėjusieji galvas, žodį tarė svečiai, gausaus žuvusiųjų partizanų giminaičių būrio atstovai. Ypatingą nuotaiką sukūrė jurbarkiečių tremtinių choro atliekamos partizanų dainos.

Rita Mosiejienė


Paminklas žuvusiems Žaliosios rinktinės partizanams

    1997 m. spalio 26 d. buvo pašventintas paminklinis akmuo žuvusiems Prisikėlimo apygardos Žaliosios rinktinės štabo partizanams. Jie žuvo 1949 m. sausio 25 d. tuometinėje Panevėžio apskrityje, Smilgių valsčiuje, Padaugyvenės kaime, ūkininko naujakurio Garliausko (buv. A. Meškausko) sodyboje. Partizanus išdavė KGB agentas J. Rudžionis-Čemberlenas; jis apie jų buvimo vietą pranešė Šeduvos enkavėdistams ir šie skubiai apsupo minėtą sodybą. Užvirė mūšis, kurio metu visi partizanai žuvo. Tai buvo Petras Masilaitis-Virpša, Giria – Žaliosios rinktinės vadas nuo 1944 m., Mečislovas Baltramiejūnas-Tadas, partizanavo nuo 1944 m., Ona Brazauskaitė-Vaikutis, priklausė Žaliajai rinktinei nuo 1947 m., Antanas Brazauskas-Žaibas, partizanavo nuo 1944 m., Juozas Montvilas-Apuolas – 1941 m. sukilimo dalyvis, P. Plechavi-čiaus rinktinės kariūnas, Žaliosios rinktinės partizanas nuo 1946 m., Petras Paluckas-Žukas, partizanavo nuo 1944 m., Kazimieras Venclovas-Dėdė, Pilsudskis, partizanavo nuo 1944 m. Žuvusių partizanų palaikai buvo išniekinti Šeduvoje ir užkasti. Prasidėjus Atgimimui, partizanų palaikai buvo perlaidoti Šeduvos naujosiose kapinėse, o šių metų spalio 26 d. pašventintas paminklinis akmuo jų žuvimo vietoje.

    Paminklo pastatymo iniciatorius – VDU profesorius Vytautas Šernas. Paminklinis akmuo pastatytas šalia A. Meškausko (ištremto į Sibirą) sodyboje sovietiniais metais per stebuklą išlikusio medinio kryžiaus. Pa-minklinį akmenį pašventino Šeduvos klebonas, kurio tėvelis taip pat buvo partizanas. Giedojo Kauno tremtinių choras, kalbėjo likę gyvi Žaliosios rinktinės partizanai.

Rūta Trimonienė

***

    Šių metų lapkričio mėn. Lenkijos Respublikoje, Seinuose, įvyko keli kultūriniai renginiai, kuriuose dalyvavo ir LGGRT centro darbuotojai. Pirmasis iš jų įvyko lapkričio 16 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento darbuotojų rūpesčiu Seinų kapinėse buvo pastatyti paminklai Lietuvos savanoriams, žuvusiems Lietuvos kovose dėl nepriklausomybės.

    Čia palaidoti eilinis Antanas Stimburys, žuvęs 1920 m. rugsėjo 2 d., skyrininkas Motiejus Aleksa, žuvęs tą pačią dieną, šaulys Vincas Marcinkevičius, žuvęs 1919 m. rugpjūčio 20 d., bei Nežinomas karys. Renginys prasidėjo šv. Mišiomis Seinų bažnyčioje, o pasibaigus paminklų atidengimo iškilmėms, vyko koncertas Lietuvių kultūros centre.

    Lapkričio 23 d. LGGRT centro darbuotojai vėl lankėsi Seinuose. Išvykos metu buvo padėta gėlių prie vyskupo Antano Baranau sko kapo Seinų katedroje – taip paminėtos jo 95-osios mirties metinės.

    Minint Lietuvos kariuomenės dieną buvo padėta gėlių Seinų miesto kapinėse prie keturių čia palaidotų Lietuvos kariuomenės savanorių kapų.

    Po pietų dalyvavome parodos „Lietuvių pogrindžio armija, 1944–1953 metai, skaičiai, veidai, ryšiai su Lenkija“ atidaryme bei TVP 1 filmo apie lietuvių tautos pokario kovas peržiūroje. Pasibaigus šiems renginiams, vyko diskusijos, kuriose dalyvavo pasipriešinimo kovų dalyviai, Lietuvos ir Lenkijos istorikai, politikai, žurnalistai, parodos organizatoriai bei lankytojai.

Dalius Žygelis


Atminties dienų renginiai Lietuvos genocido aukų muziejuje

(lapkričio 7 – 30 d.)

    Lapkričio 7 d. buvusio KGB kalėjimo 11-ojoje kameroje buvo pagerbti pokario metais represuoti Lietuvos Katalikų Bažnyčios arkivyskupai Mečislovas Reinys ir Teofilius Matulionis, vyskupai Vincentas Borisevičius ir Pranas Ramanauskas. Istorikas Vidas Spengla papasakojo apie represuotus vyskupus, jų veiklą. Buvo skaitomos ištraukos iš tardymo protokolų, archyvinių dokumentų. Renginio pabaigoje, uždegus žvakę, tylos minute ir malda pagerbtas represuotųjų vyskupų atminimas. Renginyje dalyvavo J. E. vyskupas J. Tunaitis, J. E. vyskupas J. Boruta, J. E. vyskupas J. Matulaitis.

    Lapkričio 18 d., minint vyskupo Vincento Borisevičiaus sušaudymo 51-ąsias metines, Lietuvos genocido aukų muziejuje įvyko habil. daktaro V. Urbanavičiaus sukurto videofilmo „Kelias į amžinybę“ peržiūra. 11-ojoje kalėjimo kameroje, pagerbus vyskupo atmi-nimą, svečiai susipažino su nufilmuotais

    Tuskulėnų kapavietės archeologiniais tyrimais, iš jų sužinojo, kaip buvo ieškoma vyskupo V. Borisevičiaus palaikų ir kaip jie buvo identifikuoti. Po peržiūros įvyko pokalbis, kurio metu filmo autorius habil. dr. V. Urbanavičius, antropologas prof. R. Jankauskas smulkiai papasakojo apie vykusius tyrimus, atsakė į svečių klausimus.

    Lapkričio 21 d. įvyko Atminties dienų, skirtų laisvės kovotojams Adolfui Ramanauskui-Vanagui ir Jonui Žemaičiui-Vytautui, pradžios renginys. Dalyvavo A. Ramanausko dukra Auksė Skokauskienė su šeima, J. Žemaičio sūnus Laimutis Žemaitis, svečiai iš Alytaus ir Varėnos, LR Seimo nariai Antanas Stasiškis ir Algis Kašėta, visuomeninių organizacijų atstovai.

    Apie partizanų gyvenimo kelią papasakojo laisvės kovų tyrinėtoja Nijolė Gaškaitė- Žemaitienė. Mintimis apie tėvą ir paskutinį pasimatymą su juo pasidalijo dukra Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Kalbėjo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio pirmininkas Jonas Čeponis, buvęs partizanas Juozas Jakavonis. Buvo perskaitytos ištraukos iš A. Ramanausko knygos „Daugel krito sūnų…“, partizanų laiškų, karinio tribunolo 1954 m. birželio mėn. 1­7 d. uždaro posėdžio protokolo.

    Atminties žvakė 11-ojoje kameroje degė iki lapkričio 31 d.

Eugenijus Peikštenis

Elegant Double.gif (808 bytes)

I PRADZIAAtnaujinta: 2004-01-30
Pasiūlymai ir pastabos - CompanyWebmaster

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras