LGGRTC LOGO

 

Heinrihs Strods. Visiškai slapta SSRS MGB Baltijos šalių gyventojų trėmimo operacija (1949 m. vasario 25 d.–rugpjūčio 23 d.)

 

   Dvidešimtasis amžius, kuriame trys Baltijos tautos išsikovojo valstybinę nepriklausomybę ir laisvę, jau baigiasi. Tačiau Baltijos šalys laisvos ir nepriklausomos galėjo būti tik apie 30 metų. Likusius 70 metų (išskyrus ketverių metų nacių okupaciją) jos buvo jėga prijungtos prie imperijos, kuri kadaise buvo pavadinta SSRS. Būdamos abiejų 20 amžiaus Europos totalitarinių imperijų staigaus įsiveržimo į kitas šalis zonose, Baltijos tautos buvo imperinių tautų fiziškai naikinamos siekiant jas kolonizuoti ir paverstos tolesnio imperinio puolimo į rytus arba į vakarus placdarmais. Baltijos šalių gyventojų naikinimas po jų “išvadavimo” 1944–1945 m. priklauso komunistinio genocido Sovietų Sąjungoje trečiajam, pokariniam laikotarpiui, kai komunistų partija, be vadinamojo “klasinio priešo”, ėmė įtarinėti ir “buržuazinius” nacionalistus, ir ištisas tautas, kad jos nėra nuoširdžiai atsidavusios SSRS. Prie tokių tautų priskyrė ir “pabaltijiečius”, kuriems Gulago dokumentuose buvo numatyta speciali skiltis “pabaltijiečiai”.

   Valstybės organizuotas komunistinis genocidas trečiuoju pokariniu laikotarpiu vis kryptingiau buvo vykdomas tarprespublikiniu lygmeniu visiškai slaptu kodiniu pavadinimu ir įslaptinta data (D-1), nors pagrindinis smūgis buvo smogtas vienai respublikai. Baltijos šalyse didžiausia tarprespublikinė komunistinio genocido operacija buvo visiškai slapta SSRS MGB 1949 m. kovo 25 d. operacija kodiniu pavadinimu “Priboj” (“Bangų mūša”). Ši operacija buvo vykdoma remiantis SSRS VKP(b) CK ir MT nutarimu. SSRS MGB ministro 1949 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 0068 operaciją buvo pavesta vykdyti SSRS MGB vidaus kariuomenės Vyriausiajai valdybai, jai vadovavo Vyriausiosios valdybos viršininkas generolas leitenantas P. Burmakas. Iki sovietų imperijos sugriuvimo ši operacija buvo tik minima, o per pastaruosius dešimt metų paskelbti tremtinių vardiniai sąrašai ir ši operacija laikoma Baltijos tautų genocidu, tačiau kaip buvo organizuotas jos vykdymas aukščiausiu valstybės valdžios, komunistų partijos lygmeniu, mano manymu, nepakankamai atskleista dėl to, kad neprieinami pirminiai archyviniai šaltiniai.

   Svarbus šaltinis šiai temai tirti yra SSRS NKVD–MGB–MVD vidaus kariuomenės Vyriausiosios valdybos archyvinis fondas, saugomas Sovietų armijos Centriniame valstybiniame archyve (CGASA), dabar – Rusijos valstybinis karo archyvas Maskvoje. Vyriausioji valdyba gyvavo nuo 1942 iki 1951 m. Ji buvo įkurta 1942 m. vietoj SSRS NKVD vidaus kariuomenės Vyriausiosios valdybos pagrindu ir 1951 m. pertvarkyta į SSRS MGB vidaus apsaugos Vyriausiąją valdybą. 1951–1954 m. ši Vyriausioji valdyba gyvavo greta su SSRS NKVD–MGB–MVD konvojinės kariuomenės Vyriausiosios valdybos., 1945–1951 m. veikė SSRS NKVD Pabaltijo apygardos vidaus kariuomenės valdyba, kuriai vadovavo generolas leitenantas Golovka. Ji buvo pavaldi SSRS NKVD–MGB–MVD vidaus kariuomenės Vyriausiajai valdybai. Valdyba tiesiogiai vadovavo SSRS MGB vidaus kariuomenės 2-ajai šaulių divizijai Šiauliuose, SSRS MGB vidaus kariuomenės 4-ajai šaulių divizijai Vilniuje, SSRS MGB vidaus kariuomenės 5-ajai šaulių divizijai Rygoje, SSRS MGB vidaus kariuomenės 63-iajai šaulių divizijai Taline ir SSRS NKVD konvojinės kariuomenės 48-ajai divizijai Rygoje. Apygardos vidaus kariuomenė glaudžiai bendradarbiavo su NKVD konvojinės kariuomenės 48-ąja divizija (jos štabas buvo Rygoje), vadovaujama generolo majoro Kemerovo, MGB geležinkelio apsaugos kariuomenės (3 pulkai) korpuso štabu (štabas buvo Rygoje, Kalpako gatvėje Nr. 4), ir SSRS MGB Pabaltijo apygardos pasienio kariuomenės štabu Rygoje.

   Tarp šios labai išsišakojusios vidaus kariuomenės ir konvojinės kariuomenės valdybų bei divizijų sistemos dokumentų pavyko rasti visiškai slaptą itin vertingą dokumentą. Tai – “SSRS MGB vidaus kariuomenės visiškai slaptos operacijos “Priboj” 1949 metų vasario 25 d. – rugpjūčio 23 d. medžiagą”. Bylą sudaro 435 lapai ir žemėlapiai.

   Rusijos valstybiniame karo archyve saugomus visiškai slaptos operacijos “Priboj” dokumentus pagal leidimą naudotis galima suskirstyti į tris pagrindines grupes. Pirmoji grupė – tai visiškai slapti operacijos vykdymo planai, įsakymai ir ataskaitos. Vienas svarbiausių šio fondo dokumentų yra operacijai vadovavusio SSRS MGB vidaus kariuomenės Vyriausiosios valdybos viršininko P. Burmako raportas “Apie vidaus kariuomenės dalyvavimą operacijoje “Priboj” SSRS MGB ministro pavaduotojui generolui leitenantui O. Ogolcovui. Raportą sudaro 21 mašinraščio puslapis. Jame atskleisti SSRS MGB vidaus kariuomenės veiksmai organizuojant ir vykdant Baltijos šalių gyventojų trėmimo operaciją “Priboj”.

   Antra grupė dokumentų – tai Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemėlapiai. Kiekvienas iš jų 1x2 m3 dydžio. Juose surinkimo pakrovimo stotys, nurodytas suimtų žmonių vagonų skaičius, ištremiamųjų per šią stotį skaičius ir raudonomis rodyklėmis pažymėti rajonai, iš kurių pristatomi tremiamieji. Nurodytas sunkvežimių skaičius “specialiajam kontingentui” nuvežti į stotį. Išliko ir bendras Baltijos šalių žemėlapis, kuriame nurodytas kiekvieno Lietuvos, Latvijos ir Estijos rajono tremiamųjų ir tremiančiųjų (čekistų, kareivių, sovietinių partinių aktyvistų) skaičius. Šis žemėlapis patvirtintas SSRS MGB vidaus kariuomenės Vyriausiosios valdybos viršininko gen. ltn. P. Burmako parašu. Tačiau šių žemėlapių kserokopijų netgi po pakartotinio paklausimo 1994–1995 m. autorius negavo.

   Trečia grupė dokumentų – tai sunaikinti operatyviniai dokumentai, kuriuos turėjo pulkų, batalionų vadai vykdydami operaciją. Antai komisija, susidedanti iš pulkininko Šimko, majoro Kalistratovo ir majoro Kiljačenkos pagal aktą sunaikino 182 dokumentus ir 66 topografinius žemėlapius. Dokumentų sunaikinimo aktą 1949 m. rugpjūčio 23 d. patvirtino SSRS MGB vidaus kariuomenės Vyriausiosios valdybos viršininkas pulkininkas Velikanovas. Taigi mano išvados grindžiamos tik man išduotais atslaptintais ir, žinoma, nesunaikintais dokumentais. Panaudoti operacijoje dalyvavusių divizijų ir pulkų archyvai, išskyrus karinių dalių istorinius formuliarus ir agentūros sąrašus.

   Nurodytai vyriausybės užduočiai įvykdyti SSRS MGB vidaus kariuomenėje buvo įsteigtas laikinasis štabas, į kurį įėjo SSRS MGB, vidaus kariuomenės Vyriausiosios valdybos ir SSRS MGB Karinio tiekimo valdybos atstovai:

    1. P. Burmakas, generolas leitenantas, SSRS MGB vidaus kariuomenės Vyriausiosios valdybos viršininkas – štabo viršininkas;
    2. Golovka, generolas leitenantas, SSRS MGB vidaus kariuomenės Pabaltijo apygardos Rygoje viršininkas;
    3. P. Leontjevas, generolas majoras, Rygoje dislokuotos kariuomenės viršininko pavaduotojas;
    4. Kotovas, papulkininkis, ryšių viršininkas;
    5. Spektoras, papulkininkis, autotransporto viršininkas;
    6. Sacharovas, pulkininkas, intendantas;
    7. Rižovas, pulkininkas, SSRS MGB vidaus kariuomenės Vyriausiosios valdybos atstovas.

   Pirminius variantus, kiek jėgų ir priemonių reikės anksčiau nurodytai vyriausybės užduočiai įvykdyti, generolas leitenantas P. Burmakas parengė jau 1949 m. vasario pabaigoje. Pirmiausia buvo suskaičiuotos SSRS MGB vidaus kariuomenės pajėgos ir priemonės 30 000 šeimų ištremti iš Baltijos šalių, kai ateis diena D-1, kurią nustatys anksčiau minėtas štabas. Lietuvoje dislokuota SSRS MGB vidaus kariuomenės 4-oji divizija (jos štabas buvo Šiauliuose) sutelkė per daug baudžiamosios kariuomenės (5250 žmonių daugiau negu reikia), tačiau operatyviniais sumetimais jos permesti į Latviją ir Estiją nebuvo galima. Todėl į Estiją buvo pasiųsta 4350, o į Latviją – 4500 kareivių, iš viso 8850 kareivių iš kitų vietų.

1 lentelė. Papildomai pritraukta kariuomenės SSRS MGB operacijai “Priboj” vykdyti Estijoje ir Latvijoje

1. Estija

1.

Karininkų kvalifikacijos kėlimo mokykla Sortavaloje

400 žm.

2.

SSRS MGB 13-osios motorizuotųjų šaulių divizijos pulkas iš Leningrado

700 žm.

3.

SSRS MGB 7-osios divizijos pulkas iš Minsko

1000 žm.

4.

1-osios motorizuotųjų šaulių jungtinis būrys iš Maskvos

850 žm.

5.

SSRS MGB apsaugos korpuso seržantai

1400 žm.

Iš  viso: 4350 žm.

2. Latvija

1.

1-osios motorizuotųjų šaulių divizijos du pulkai iš Maskvos

2000 žm.

2.

MGB karo mokykla iš Saratovo

1000 žm.

3.

SSRS MGB 4-osios divizijos jungtinis pulkas iš Lietuvos

1000 žm.

4.

SSRS MGB apsaugos korpuso seržantai

500 žm.

Iš viso 4500 žm.

Iš viso 8885 žm.

   Kokia svarbi buvo visiškai slapta operacija “Priboj” Baltijos šalyse, rodo tai, kad tremiant gyventojus dalyvavo SSRS MGB Lenino ordino Raudonosios vėliavos F. Dzeržinskio 1-oji motorizuotųjų šaulių divizija. Ši karinė dalis Nr. 3111 buvo dislokuota Pamaskvėje.

Operacijos “Priboj” išvakarėse į Baltijos valstybes įvežta papildomos ginkluotės

2 lentelė.

               Respublika                                                      Automatai                                          Šautuvai

1.

Latvijos SSR

2435

500

2.

Lietuvos SSR

510

3.

Estijos SSR

1470

1400

Rezervas

550

Iš viso

5025

1900

   Iš 2 lentelės matyti, kad vidaus kariuomenei, naikintojų batalionams, sovietiniams partiniams aktyvistams papildomai apginkluoti iš Maskvos į Baltijos šalis buvo atgabenta 5025 automatai, 1900 šautuvų ir tiek kiek reikia šovinių bei šovininių.

   Baltijos šalių gyventojų trėmimui aktyviai rengėsi SSRS MVD konvojinės kariuomenės 48-oji divizija, kurios štabas buvo Rygoje (k.d. 00149). Kaip matyti iš divizijos 1949 m. sausio 6 d. įsakymo, divizijai vadovavo generolas majoras Jevgenijus Kemerovas, o jo pavaduotojas buvo pulkininkas P. Kochanovskis. Divizijos štabo viršininkas buvo pulkininkas Nagornas. Divizijos, pulkai buvo įsikūrę Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Jos štabą sudarė trys skyriai: I – operatyvinis, II – parengiamasis, III – ryšių. Taip pat kaip skyrius dirbo ir slaptoji divizijos raštvedyba. SSRS MVD konvojinės kariuomenės viršininko 1949 m. sausio 27 d. įsakymu (Nr. 00664) konvojinės kariuomenės 48-ajai divizijai buvo pavesta konvojuoti tremiamuosius į įvairias SSRS sritis. Laikinai einančio divizijos viršininko pareigas pulkininko P. Kochanovskio 1949 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 12, atsižvelgiant į SSRS MVD įsakyme Nr. 588-41 ir SSRS MVD konvojinės kariuomenės viršininko 1949 m. sausio 27 d. direktyvoje Nr. 02000 išdėstytus reikalavimus, buvo paskirti 108 konvojinės kariuomenės 48-osios KV divizijos ešelonų viršininkai 1949 m. .

3 lentelė. SSRS MVD konvojinės kariuomenės 48-osios divizijos ešelonų viršininkai 1949 m.

 

Konvojų pavadinimas

244 šp

132 šp

392 šp

Iš viso

1.

Pirmos kategorijos konvojų viršininkai (YSK – ypač slapti konvojai)

15

15

12

42

2.

Antros kategorijos konvojų viršininkai (SK – slapti konvojai)

8

5

8

21

3.

Trečios kategorijos konvojų viršininkai (PSK – pernelyg slapti konvojai)

19

6

20

45

 

Iš viso

42

26

40

108

   Taigi iš 244 šaulių pulko, kuris “aptarnavo” Latviją, parengtos 42 konvojaus komandos, iš 132 ŠP (Lietuva) – 26 ir iš 392 ŠP (Estija) – 40 konvojaus komandų, kurios galėjo lydėti mažiausiai 108 tremiamųjų ešelonus nuo 100 000 iki 150 000 žmonių. Konvojuojant 76 tremiamųjų ešelonus dalyvavo 2738 SSRS MVD konvojinės kariuomenės kariai – vienam ešelonui vidutiniškai teko 36 žmonės.

   SSRS MGB ypač rūpinosi vykdomos operacijos “Priboj” slaptumu. SSRS MGB vidaus kariuomenės viršininkui generolui leitenantui P. Burmakui 1949 m. kovo 7 d. pateikus, Sovietų Sąjungos valstybės saugumo ministro pavaduotojas generolas leitenantas S. Ogolcovas patvirtino “Priemonių planą” kariuomenės sukoncentravimo operacijos rajonuose tikslo slaptumui garantuoti”. Įsakymu buvo nustatyta nepranešti paskirties stoties nei vidaus kariuomenės kariškiams, pasiųstiems į operaciją “Priboj” iš Maskvos, Saratovo, Leningrado ir Minsko, nei jų šeimoms. Dalių vadai gavo paketus asmeniškai likus nedaug laiko iki išlaipinimo.

4 lentelė. Paketų apie išlaipinimo stotį gavimas

 

Karinė dalis

Paketo gavimas stotyje

1.

MGB vidaus kariuomenės 1-osios divizijos dalys

Velikije Lukai

2.

Saratovo mokykla

Rževas

3.

Sortavalos mokykla

Kingisepas

4.

7-osios divizijos pulkas

Dvinskas

5.

13-asis pulkas

Kingisepas

   “Siekiant dezinformuoti gyventojus, – rašoma plane, – Estijoje ir Latvijoje inscenizuoti kariuomenės pavasario mokymus”. “Uždrausti dalių vadams rašant kokius nors dokumentus vartoti sąvoką “operacija” ”. Visokie nurodymai ir apskaičiavimai, telefoniniai pokalbiai ir kt. buvo apibendrinami žodžiu “mokymas”. Be to, pagal planą buvo numatyta “MGB kariuomenės dalims parengti specialius nurodymus, kad pagamintų ir išsiųstų į ešelonus mokymams reikalingus elementarius prietaisus (barškalus, tuščiuosius šovinius, granatas ruošinius ir pan.)”. Taigi SSRS MGB sumanymu MGB kariai iki operacijos vykdymo neturėjo žinoti būsimosios operacijos vietos ir pobūdžio tikriausiai dėl to, kad būtų išvengta gandų apie eilinę genocido priemonę ir kad tie gandai nepasiektų ir “kapitalistinės stovyklos”. Remiantis minėtu SSRS MGB 1949 m. kovo 7 d. planu, buvo patvirtinti operacijos “Priboj” Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje įslaptinimo planai. Antai 1949 m. kovo 15 d. Latvijos SSR valstybės saugumo ministras generolas majoras A. Novikas patvirtino “Planą, kaip panaudoti kariuomenę, atvykusią kovoti su banditizmu, ir kaip surengti vidaus kariuomenės Vyriausiosios valdybos planinius mokymus”.

   Planą 1949 m. kovo 10 d. parengė ypatingos paskirties 5-osios šaulių divizijos vadas generolas leitenantas P. Leontjevas ir divizijos štabo viršininkas pulkininkas Lopuchinas. Pirmiausia plane numatyta sustiprinti kovą su tautiniais partizanais Latvijos rajonuose, kuriuose labiau “išplitęs banditizmas”, – beje, ne pasitelkiant vidaus kariuomenės dalinius, o vykdant atskiras operacijas pagal Latvijos SSR MGB planą. Antra, plane numatyta nuo kovo 16 iki 19 d. išžvalgyti dalinių dislokavimo vietoves. Tomis dienomis SSRS MGB vidaus kariuomenė drauge su čekistais patikrino, ar tremiamieji yra vietoje.

   Be operacijos “Priboj” įslaptinimo, politiniai organai, komunistų ir komjaunimo organizacijos ėmė uoliau rengti karius būsimiesiems “mokymams”. Partijos ir komjaunimo organizacijose buvo svarstomas klausimas “Komunistų (komjaunuolių) uždaviniai būsimuosiuose mokymuose”. Buvo perskaitytos paskaitos: “Budrumas – pagrindinis kario čekisto ginklas”, “Ginti MGB kariuomenės garbę ir orumą” ir kt. Pradėta aktyviau kovoti su girtuokliavimu ir pasmerkti tokie atvejai Sortavalos karo mokykloje, SSRS MGB 1-osios divizijos 1-ajame pulke, divizijos 261-ajame pulke ir kt.

   Remiantis Maskvos planais ideologiškai apdoroti MGB vidaus kariuomenės karius, buvo parengti respublikiniai partinio ir politinio darbo planai. Ypač platus “Politinio darbo planas operacijai užtikrinti” parengtas Estijoje.

   Operacijai “Priboj” buvo pasitelktos šiuolaikinės ryšių priemonės.

5 lentelė. Visiškai slaptos 1949 m. operacijos “Priboj” aprūpinimas ryšių priemonėmis (be to, kad radistų ryšiai nebuvo asmeniški)

1.

Radijo stotys

812

2.

Radistai

862

3.

Ryšių karininkai

136

4.

Telefonininkai, elektromechanikai, šifruotojai, koduotojai

400

            Iš viso 2210

   5 lentelė rodo, jog papildomai buvo pasitelkta 2210 ryšių darbuotojų. Radijo ryšiai buvo palaikomi su tolimesniais KGB valsčių skyriais, taip pat su “pakrovimo stotimis”. Operacijos vadovų ryšiai su respublikų MGB buvo palaikomi aukštosiomis radijo ir telefono linijų bangomis. MGB apskričių skyrių ryšiai su respublikų MGB, valsčių skyriais, operatyvinėmis grupėmis daugiausia buvo palaikomi telefonu. Visas telefonų stotis, kaip savo suvestinėje ataskaitoje rašė P. Burmakas, kontroliavo MGB.

   SSRS vyriausybės užduotis buvo paskelbta visiems kariams ir sovietiniam partiniam aktyvui 1949 m. kovo 25 d. rytą, likus 6–10 valandų iki operacijos pradžios.

   Atsakingi respublikų komunistų partijos CK, VLKJS CK, visi komunistų partijos ir komjaunimo visų apskričių ir rajonų komitetų budintieji, užsakydami telefoninį pokalbį su respublikų MGB, pasakę slaptažodį “Priboj”, tučtuojau buvo sujungiami pokalbiui, o pasakę slaptažodį “Suvestinė”, buvo sujungiami kalbėti netrukus.

   SSRS MGB vidaus kariuomenės Vyriausiosios valdybos ataskaitos apie operacijos Priboj” vykdymą rodo, kad baudžiamajame darbe dalyvavo daug gerai parengtos kariuomenės ir civilių asmenų, kaip buvo numatyta preliminariuose operacijos planų variantuose.

6 lentelė. Baltijos šalių gyventojų trėmimo operacijoje 1949 m. kovo 25 d. dalyvavo SSRS MGB vidaus kariuomenė, kadriniai čekistai, MGB naikintojų batalionų kariai ir sovietinis partinis aktyvas

Bendras skaičius %

1.

Čekistai

8215

10,78

2.

SSRS MGB kariuomenė

21 206

27,82

3.

MGB naikintojų batalionai

18 387

24,13

4.

Sovietinis partinis aktyvas

28 404

37,27

 

Iš viso

76 212

100,00

   Iš 6 lentelės matyti, kad ištremiant Baltijos šalių gyventojus dalyvavo 76 212 žmonių – 8215 čekistų, kurių dauguma buvo operatyvinių grupių viršininkai. Čekistai sudarė 10,78% visų baudėjų. Iš SSRS MGB kariuomenės buvo 21 206 žmonės – dvi pilnosios divizijos, kurios sudarė 27,8% baudėjų. Tačiau pagrindinė baudėjų masė buvo vietiniai Baltijos šalių baudėjai. 18 387 baudėjai, arba 24,13% , buvo MGB naikintojų batalionų kariai. Didžiausią baudėjų dalį sudarė Estijos, Latvijos ir Lietuvos sovietinis partinis aktyvas – 28 404 baudėjus, arba 37, 27% baudėjų būrio. Taigi turime atsisakyti komunistinio mito, esą mus trėmė čekistai ir MGB kariuomenė. Faktiškai 61,4% 3-iosios divizijos baudėjų, tai yra dauguma, buvo Baltijos valstybių vietiniai komunistai, komjaunuoliai ir sovietiniai aktyvistai. Baudžiamosiose ekspedicijose tiesiogiai dalyvavo 46 791 komunistai, komjaunuoliai ir naikintojų batalionų kariai. Tačiau kiek papildomai, be šių “lauko darbuotojų”, budėjo CK apskričių, rajonų ir miestų komitetuose komjaunuolių ir komunistų, taip pat kaimo, apskričių ir miestų sovietuose, paaiškės tik tada, kai bus gauta Baltijos šalių komunistų partijų CK suvestinė ataskaita VKP(b) centro komitetui, jeigu tokia išliko. Aišku, kad, be “lauko baudėjų”, buvo ir “užstalės baudėjų”. Iš SSRS MGB ataskaitų aiškėja ir “lauko baudėjų” veiksmų technika.

   Gyventojus trėmė operatyvinės grupės po 9–10 žmonių. Joms vadovavo MGB operatyvinis darbuotojas. Operatyvinėje grupėje buvo du SSRS MGB kariuomenės kariai, du naikintojų bataliono kariai, 4–5 sovietiniai partiniai darbuotojai. Taigi žemutinio lygmens sovietiniai partiniai aktyvistai sudarė nuo 44,4 iki 55,5% tiesioginių vykdytojų. Sovietiniai partiniai aktyvistai iš dalies buvo ginkluoti ir vykdė kariuomenės vedlių vaidmenį, jie aprašinėjo ir atiminėjo tremiamųjų turtą saugomi SSRS MGB vidaus kariuomenės. Kiekviena operatyvinė grupė turėjo ištremti vidutiniškai 4 šeimas.

   12% šeimų, gyvenusių 15–20 km atstumu nuo surinkimo stočių ir tremiamųjų telkimo punktų, buvo atvežamos vežimais. Tačiau daugiausia tremiamųjų nuveždavo 8422 sunkvežimiai, iš kurių 3412 (40,5% ) davė sovietinė armija ir 5010 (59,5% ) liaudies ūkis. Be to, rengiant operaciją dalyvavo 700 MGB vidaus kariuomenės automašinų, kurios vežiojo operatyvinius darbuotojus ir vidaus kariuomenės dalinius. “Specialiesiems pervežimams” buvo panaudota 2000 Pabaltijo, 1202 Leningrado ir 210 Baltarusijos karinės apygardos automašinų. Automašinos buvo iš anksto sutelktos prie trijų Baltijos valstybių sienų ir pasiųstos į paskirties vietas šiose valstybėse tik kovo 25 d. prieš operacijos pradžią MGB karininkai iš anksto patikrino, ar mašinos techniškai tvarkingos. “Specialiųjų pervežimų” autotransportui vadovavo 106 SSRS MGB karininkai.

7 lentelė. Operacijos “Priboj” aprūpinimas autotransportu 1949 m. kovo 25 d.

 

Respublikos

Automašinos

Automašinos

Iš viso

%

1.

Estija

1202

1956

3158

37,5

2.

Latvija

1500

1816

3316

39,4

3.

Lietuva

710

1238

1948

23,1

 

Iš viso

3412

5010

8422

100,0

   ”Specialiajam” kontingentui išvežti iš Baltijos šalių buvo pristatyta 1250 tonų benzino.

   Be 8422 sunkvežimių, “specialiajam kontingentui” Baltijos šalyse buvo paskirta 118 geležinkelio stočių, į kurias buvo pristatyti 4437 prekiniai vagonai, specialiai įrengti tremiamiesiems išvežti. 1949 m. kovo 25 d. pagal specialų signalą D–1 Baltijos šalyse buvo suimtos 29 973 šeimos, iš viso 92 204 žmonės, kurie buvo ir nuvežti į surinkimo bei telkimo punktus.

8 lentelė. Operacijos “Priboj” vyksmo 1949 m. kovo 28 d. 18 val. Operatyvinė suvestinė

Šeimų skaičius Žmonių skaičius Lietuvos SSR abs. %

Iškelta

8407

27 929

98,9

Pakrauta

8012

25 951

 

Išsiųsta ešelonų

20

   

Latvijos SSR

   

Iškelta

13 537

41 811

104,0

Pakrauta

13 537

41 811

 

Išsiųsta ešelonų

31

   

Estijos SSR

   

Iškelta

7743

20 134

103,2

Pakrauta

 

19 827

 

Išsiųsta ešelonų

15

   

Iš viso

   

Iškelta

29 687

89 874

102,3

Pakrauta

29 251

87 589

 

Išsiųsta ešelonų

66

   

   Iš 8 lentelės matyti, kad iki kovo 28 d. 18 val. buvo “iškelti “ 89 874 žmonės, iš jų 87 589 (97,45% ) buvo “pakrauti” ir išvežti 60 ešelonų (86,9% išsiųstų ešelonų).

9 lentelė. Gyventojų trėmimas iš Baltijos šalių 1949 m.

   

Šeimų

Žmonių

%

1.

Lietuva

9518

31 917

33,7

2.

Latvija

13 624

42 149

44,5

3.

Estija

7488

20 713

21,8

 

Iš viso

30 630

94 779

100,0

   Taigi iš 9 lentelės matyti, kad 1949 m. iš Baltijos šalių ištremta 30 630 šeimų, iš viso 94 779 žmonės. Jei tikėsime operacijos “Priboj” vadovo ataskaita, kovo 25 d. buvo ištremta 29 873 šeimos, iš viso 92 204 žmonės. Taigi iš Baltijos šalių turėjo būti ištremtos dar 757 šeimos, iš viso 2775 žmonės (2,5% ). Matyt, tai buvo šeimos (2,9% ), kurioms pavyko laikinai pasislėpti nuo baudėjų, kurios buvo per klaidą neištremtos ir kt.

   Būsimųjų specialiųjų tyrimų uždavinys – nustatyti tremtinių tautinę ir socialinę sudėtį, jų išsilavinimą, kiek vaikų gimė tremtyje ir ar ilgai ištremtieji gyveno gyvenimo trukmę “specialiosiose gyvenvietėse”. Tačiau kai kurie prieinami nepatikrinti duomenys leidžia spręsti apie tremtinių lytį, amžių, apgyvendinimą ir pagrindines įdarbinimo vietas.

10 lentelė. Ištremtųjų iš Baltijos šalių 1949 m. lytis ir amžius

   

Žmonių

%

1.

Vyrai

25 708

27,1

2.

Moterys

41 987

44,3

3.

Vaikai

27 084

28,6

 

Iš viso

94 779

100,0

   Ištremtųjų iš Baltijos šalių analizė pagal lytį ir amžių dar kartą parodo, koks klastingas buvo komunistinis okupacinis režimas. Iš 10 lentelės matyti, kad 72,9% tremtinių buvo moterys ir jaunesni kaip 16 metų amžiaus vaikai. Vadinasi, du trečdaliai, iš Baltijos šalių, ištremto “klasinio priešo” buvo moterys ir vaikai.

   Jei tikėsime SSRS KGB pirmininko V. Čebrikovo 1988 m. rugsėjo 23 d. duomenimis, pateiktais SSKP CK politinio biuro komisijai apie ketvirtojo– šeštojo dešimtmečių represijas, į SSRS iš Baltijos šalių nuo 1941 iki 1953 m. buvo ištremti 195 707 žmonės (neskaitant suimtų net priklausiusių sunaikintoms organizacijoms, sušaudytų). Vykdant operaciją “Priboj”, buvo ištremta 94 779 (48,64% ) tremiamųjų. Papildoma kariuomenė, atsiųsta į Estiją ir Latviją, buvo evakuojama nuo balandžio 3 iki 8 d. ir į nuolatines dislokavimo vietas grįžo balandžio 11 d.

11 lentelė . 1949 m. iš Baltijos šalių ištremtų žmonių paskirstymas

 

Apgyvendinimo vieta

Šeimų skaičius

Žmonių skaičius

Vid. šeimos

% žm.

1.

Krasnojarsko kraštas

3671

13 823

3,76

14,6

2.

Novosibirsko sritis

3152

10 064

3,2

10,6

3.

Omsko sritis

7944

22 542

2,8

23,8

4.

Amūro sritis

2028

5451

2,6

5,7

 

Iš viso ištremta

16 795

51 888

3,1

54,4

 

1949 m.

30 630

94 779

3,1

 

   Iš 11 lentelės matyti, kad išliko duomenys apie 54,4% ištremtųjų iš Baltijos šalių paskirstymą 23,8% Baltijos šalių gyventojų buvo apgyvendinti Omsko srityje, maždaug tiek pat Krasnojarsko krašte ir Novosibirsko srityje. 5,7% tremtinių buvo apgyvendinti Amūro srityje.

12 lentelė. 1949 m. ištremtųjų iš Baltijos šalių įdarbinimas

   

Žmonių

%

1.

Kolūkiai

75 790

80,0

2.

Sovietiniai ūkiai

16 005

16,9

3.

Pramonė

2031

2,1

4.

Miško paruošos

953

1,0

 

Iš viso

94 779

100,0

   Iš 12 lentelės sužinome, kad 96,9% ištremtųjų iš Baltijos šalių pradėjo dirbti labiausiai neperspektyvų raudonosios imperijos darbą – kolūkiuose ir sovietiniuose ūkiuose. Tik 2,1% pateko į pramonę.

   Iš 1949 m. ištremtų žmonių iki 1950 m. gruodžio 31 d. mirė 4123 tremiamieji (4,54% ). Tarp ištremtųjų buvo 2080 vaikų (2,3% ). Tremtyje tuo metu gimė 903 vaikai.

   Operaciją “Priboj” gyrė ir jai pritarė komunistinės organizacijos ir komunistų partijos respublikų centro komitetai. Apskričių, rajonų ir miestų komunistų partijos komitetai svarstė “specialiųjų objektų pašalinimo” operacijos rezultatus, dėkojo už puikų darbą. Latvijos KP(b) CK biuras apsvarstė puikius “buožių ir nacionalistinių elementų” išvežimo iš Latvijos rezultatus. Posėdyje dalyvavo SSRS MGB vidaus kariuomenės Pabaltijo apygardos viršininkas generolas majoras Golovka.

   Už “vyriausybės specialiosios užduoties” įvykdymą buvo pagirta ir SSRS MGB vidaus kariuomenė. SSRS MGB vidaus kariuomenės 24-ojo jungtinio pulko (k.d. 3179) operatyvinėje suvestinėje Nr. 002 pažymėta, kad 1949 m. kovo 25 d. pulkas dalyvavo “vykdant specialiųjų objektų pašalinimo operaciją” 12 Rytų Latvijos apskričių. SSRS MGB vidaus kariuomenė 5-osios jungtinės divizijos vado 1949 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 00163 “Dėl įvykdytos operacijos rezultatų, susijusių su pulko operatyviniu aptarnavimu ir dėl karių paskatinimo” 14 žmonių buvo “apdovanoti asmenine nuotrauka, kuri buvo padaryta prie išskleistos pulko kovinės vėliavos”, 7 gavo 10 dienų atostogų, 274 kariai ir seržantai gavo padėką. Teistumas buvo panaikintas kapitonui V. Pugačiovui, kapitonui V. Pavlovskiui ir jaunesniajam leitenantui Kostrikovui. 1949 m. gegužės 12 d. SSRS MGB Lenino ordino Raudonosios vėliavos F. Dzeržinskio 1-osios motorizuotųjų šaulių divizijos vadas generolas majoras Pijaševas prašė vidaus reikalų kariuomenės Vyriausiosios valdybos viršininką generolą majorą P. Burmaką tarpininkauti, kad 84 šios divizijos karininkai būtų apdovanoti koviniais ordinais už parodytą drąsą ir didvyriškumą išvežant taikius Baltijos šalių gyventojus.

   1949 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 032 “Dėl užduoties vykdymo konvuojuojant tremiamuosius divizijos konvojinių dalių ešelonais rezultatų” buvo apibendrinti divizijos darbo rezultatai. Divizijos pulkai iš esmės puikiai susitvarkė su tremiamaisiais. Trūkumų pastebėta 132-ojo jungtinio pulko, “aptarnavusio Lietuvą”, konvojų veikloje. Iš ešelono Nr. 97360 Smolensko stotyje pabėgo 4 tremiamieji. Leitenantas Alolisenas patrauktas drausminėn atsakomybėn už tai, kad 1949 m. kovo 28 d. Ignalinos rajone iš ešelono Nr. 97359 pabėgo 11 tremiamųjų ir buvo pagauti tik trys bėgliai. Iš ešelono Nr. 97377 Minske pabėgo 6 tremiamieji, iš kurių buvo pagauti 4. Eiliniai Nedelinas, Zacharovas ir Mendelevas gėrė degtinę ir leido pabėgti daugeliui tremiamųjų. Tačiau už gerą tremiamųjų pristatymą į paskirties vietą šiuo divizijos vado įsakymu buvo pareikšta padėka 392-ojo jungtinio pulko konvojų viršininkui kapitonui Važinui ir kapitonui Mironščikui, taip pat 132-ojo jungtinio pulko konvojaus viršininkams kapitonui Vasiljevui ir leitenantui Kuzmenkai. Iš 329-ojo jungtinio pulko padėką gavo tarnybinių šunų, kurie surado bėglius tremiamuosius iš Estijos, būrio vadas.

   Padėką už “specialiosios užduoties” įvykdymą operacijos vadovams bei aktyviausiems dalyviams pareiškė ir SSRS vyriausybė. SSRS aukščiausiosios tarybos prezidiumo slaptu įsaku “Dėl SSRS valstybės saugumo ministerijos ir SSRS Vidaus reikalų ministerijos organų ir kariuomenės generolų, karininkų, seržantų bei eilinių apdovanojimo ordinais ir medaliais”, kuris iš dalies buvo paskelbtas “Pravdoje” 1949 m. rugpjūčio 25 d. ir rugsėjo mėn., “už sėkmingą vyriausybės specialiosios užduoties įvykdymą" ordinais ir medaliais buvo apdovanota daugiau kaip šimtas žmonių. Raudonosios vėliavos koviniu ordinu buvo apdovanoti 75 žmonės. Iš jų latviai – MGB pulkininkas Janis Veveras, MGB majoras Ivanas Zujanas, milicijos pulkininkas Nikolajus Platkajis, kapitonas Pėteris Reingoldas, MGB generolas majoras Augustas Eglytis. Šiuo ordinu buvo apdovanoti estai – generolas majoras Borisas Kuma, pulkininkas Dmitrijus Gajeverė, lietuviai – pulkininkas Leonardas Martevičius, kapitonas Vincas Tutinas, kapitonas Šalmas-Jokūbas Mikelevičius. Pirmojo laipsnio Tėvynės karo ordinu buvo apdovanota daug čekistų, tačiau įsakas daugiau nebebuvo publikuojamas.

   Per pastarąjį tūkstantmetį Baltijos tautos ir šalys buvo okupuotos kelių didžiųjų valstybių arba valstybių, kurios manė tokios esančios. Tik per pastarąjį šimtmetį komunistai tris kartus “išvadavo” Baltijos tautas ir šalis. Tačiau nė viena pastarojo tūkstantmečio okupacinė valdžia, išskyrus 20 amžiaus abu totalitarinius režimus – nacizmą ir komunizmą, nevykdė genocido prieš Baltijos tautas. Pastarąją pusę šimtmečio komunistinis genocidas buvo nukreiptas prieš Baltijos šalių vietinius gyventojus, gyvenančius savo žemėje 7000–5000 metų. Tai buvo didžiausias Baltijos tautų naikinimas per jų istoriją, o jų naikinimo apogėjus buvo 1949 m. įvykdyta operacija “Priboj”.

   Kai kurios išvados:

    1. Masinė slapta baudžiamoji operacija “Priboj” Baltijos šalyse, per kurią ištremta apie 100 000 žmonių, buvo organizuota komunistų partijos ir sovietinių valstybinių įstaigų iniciatyva.
    2. Pažymėtina, kad tiek Osvencimo mirties stovykla bei kitos nacių stovyklos, tiek visiškai slapta operacija “Priboj” labai panašios ir pagal jų planavimą, ir pagal vykdymą.
    3. Daugelis ūkiškai, visuomeniškai ir politiškai aktyvių žmonių 1944–1945 m. emigravo iš Baltijos šalių, buvo suimti arba žuvo mūšiuose tautinių partizanų būriuose, arba dar slapstėsi, todėl masinį trėmimą 1949 m. reikia vertinti ne kaip “klasinio priešo” naikinimą, o kaip bausmę Baltijos tautoms už jų aktyvų ir pasyvų priešinimąsi trečiajai komunistinei Baltijos šalių okupacijai.
    4. Visiškai slapta operacija “Priboj”, kai buvo masiškai tremiami Baltijos šalių gyventojai, yra komunistų partijos ir sovietinės vyriausybės okupacinės valdžios nusikaltimas žmonijai. Šiam nusikaltimui niekada nesueis senaties terminas.
    5. Komunistų partija ir sovietinė vyriausybė, vykdydamos operaciją “Priboj”, siekė:
    1. galutinai nuslopinti Baltijos tautų ginkluotąjį ir neginkluotąjį priešinimąsi okupacijai siekiant nepriklausomybės;
    2. palengvinti Baltijos šalių valstiečių prievartinį kolektyvizavimą;
    3. pašalinti iš Baltijos šalių gyventojus, kad būtų lengviau jas kolonizuoti.

   SSRS MGB slaptumas ir dezinformacijos skleidimas vykdant operaciją “Priboj”, nepaisant visuomenėje apie galimą “klasinio priešo" ištrėmimą, davė laukiamų rezultatų, nes operacija praktiškai buvo vykdoma prieš gyventojus, nepasirengusius trėmimui. Nors dezinformacijos srityje SSRS MGB pirmavo pasaulyje, tačiau visiško slaptumo nepavyko pasiekti daugiausia todėl, kad visuomenė buvo įžvalgi, be to, visur klaidžiojo trėmimo šmėkla.

   Neseniai Maskvoje išleistas straipsnių rinkinys “Budeliai neapsitaškę krauju”, kuriame atskleisti komunistų valdžios ir jos garsiųjų čekistų juodi darbai. Neaptaškytos krauju ir čekistų bei jų pagalbininkų komunistų rankos ir Baltijos šalyse, kuriose komunistų okupacijos metu nukentėjo kas trečias šių šalių pilietis. Todėl Baltijos šalyse turi būti vykdomi moksliniai tyrimai, organizuojamos mokslinės diskusijos, konferencijos ginkluotajam ir neginkluotajam pasipriešinimui tirti. Šiuos tyrimus pirmiausia turėtų finansuoti valstybė. Morališkai ir kitaip nepasmerkus komunistinio režimo, neįmanoma įveikti okupacinės praeities, taip pat atkurti demokratijos Baltijos šalyse.


Top Secret Deportation Operation of the Population of THE Baltic Countries in February 25–August 23, 1949

S u m m a r y

Genocide of the Baltic people was promulgated through a top secret operation of MGB of March 25, 1949 under code name “Priboj” (The Surf). The operation was ordered by the VKP(B) CK of the USSR and the Council of Ministers. Up to 100 000 Latvians, Estonians and Lithuanians were exiled from their homelands during the operation. Many of economically, socially and politically active people in 1944–1945 either emigrated from their countries or were inprisomed, or perished fighting in national guerrilla detachments or still were in hiding. Consequently the deportations of 1949 should not be named as the annihilation of “class enemy” of the Soviet State but rather as the punishment of the Baltic nations for their active and passive resistance against communist occupation of Baltic countries. This top secret operation of deportations of the residents of Baltic countries is the crime against humanity executed by the Communist party and the Soviet government. The term of prescription shall never be applied to the crime.

Elegant Double.gif (808 bytes)

I PRADZIAAtnaujinta: 2004-01-30
Pasiūlymai ir pastabos - CompanyWebmaster

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras