LGGRTC LOGO

 

KNYGOS

 

Laurynas Jonušauskas, Likimo vedami (Lietuvos diplomatinės tarnybos egzilyje veikla 1940–1991), Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2003, 416 p.

Per visą Lietuvos okupacijos laikotarpį ir atkūrus nepriklausomybę dėl objektyvių priežasčių nebuvo atlikti moksliniai LDT veiklos 1940–1991 m. tyrimai. Šis darbas yra pirmas archyviniais dokumentais paremtas mokslinis tyrimas, kuriame nagrinėjama diplomatinė veikla minėtu laikotarpiu. Dauguma archyvinių dokumentų mokslinėje apyvartoje naudojami pirmą kartą.

Egzilyje veikusios ir oficialios institucijos statusą išlaikiusios LDT veiklos nagrinėjimas padėjo atskleisti egzilinės veiklos pobūdį netradiciškai susiklosčiusioje aplinkoje, kai jos nariai diplomatai patyrė dvejopą poveikį: ne tik vidinių – tarnybos ir jų pačių asmeninio gyvenimo – pokyčių, tačiau ir stipriai juos paveikusių išorinių veiksnių.

Leidinį sudaro įvadas, devynios dalys, išvados ir priedai. Pirmoje dalyje aptariama LDT veikla pirmaisiais okupacijos metais, t. y. Lietuvos atstovybių naikinimas, diplomatų pasitarimai Romoje ir Berne, diplomatijos šefo paskyrimo klausimas, Tautinio komiteto ir „Kybartų aktų“ atsiradimas. Diplomatų veikla Antrojo pasaulinio karo metais, „Kybartų aktų“ panaudojimas ir egzilinės vyriausybės bei platesnės diplomatinės veiklos klausimas nagrinėjamas antroje dalyje. Trečia dalis apima esminius LDT veiklos bruožus penktojo dešimtmečio viduryje ir šeštajame dešimtmetyje.

Apie LDT ir VLIK’o santykius kalbama ketvirtoje ir penktoje dalyse, kur aptariamos jų santykių užuomazgos, įvykę tarpusavio pasitarimai, Baden Badeno susitarimas, dalinis santykių būklės pagerėjimas, Vakarų žvalgybų interesai, atstovavimo Bonoje klausimas bei teisiniai aspektai ir tarpusavio santykių vertinimas išeivijos spaudoje. Šeštoje dalyje kalbama apie LDT finansavimo ir diplomatinio personalo atnaujinimo klausimus, septintoje – apie diplomatinio atstovavimo Prancūzijoje problematiką, aštuntoje – apie kilusią grėsmę Lietuvos pasiuntinybei prie Šventojo Sosto. Taigi šešta–aštunta dalys yra skirtos aptarti LDT silpnėjimo ir diplomatinės krizės apraiškoms, išryškėjusioms jau šeštojo dešimtmečio pabaigoje. Paskutinėje – devintoje – dalyje aptariama Lietuvos egzilinės diplomatijos pabaiga ir egzilinių diplomatų įgaliojimų perdavimas atkurtos Lietuvos valstybės Užsienio reikalų ministerijai. Prieduose pateikiamas LDT tarnyboje dirbusių diplomatų sąrašas. Į jį buvo įtraukti visi autoriaus surasti diplomatai, kurie bent formaliai ėjo jiems pavestas pareigas po Lietuvos okupacijos 1940 m.

Knygos pabaigoje pirmą kartą yra skelbiami 1940–1941 m. įvykusių diplomatų pasitarimų protokolai. Nors diplomatų politinės veiklos priemonės ir nebuvo veiksmingos, tačiau pats susitikimų turinys, pasitarimų metu kelti klausimai ir svarstymai skaitytojui turėtų padėti geriau suvokti tuometinę padėtį.

Elegant Double.gif (808 bytes)

I PRADZIAAtnaujinta: 2004-02-02
Pasiūlymai ir pastabos - CompanyWebmaster

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras