LGGRTC LOGO

 

Lietuvos karo pabėgėlių paminklų kompleksas Danijoje

 

2002 m. pakviesti Thistedo miesto burmistro Eriko Hoveso Oleseno, kartu su Lietuvos ambasadoriumi Danijoje Deividu Matulioniu apsilankėme šiame nedideliame Danijos miestelyje, įsikūrusiame Limo fiordo pakrantėje, Jutlandijos šiaurėje, ir 450 km nutolusiame nuo Kopenhagos. Thistedas žymus tuo, kad čia 1847 m. balandžio 7 d. gimė žinomas da- nų rašytojas Jensas Peteris Jakobsenas, išgarsinęs šalį savo kūryba, ypač romanu „Nilsas Liunė“. Mūsų kelionės tikslas – užfiksuoti Thistedo mieste esantį 1947–1949 m. Lietuvos karo pabėgėlių pastatytą paminklų kompleksą, aptarti bendradarbiavimo perspektyvas.

Lietuvių bendruomenė Danijoje. Iki Antrojo pasaulinio karo Danijoje gyveno apie 20 atvykusių studijuoti arba susituokusių su danais lietuvaičių.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, į Daniją daugiausia iš apsuptų Pilau–Dancigo–Gdynės teritorijoje esančių uostų kartu su vokiečių pabėgėliais ir sužeistais kariais buvo evakuota apie 2200 lietuvių. Beveik tris mėnesius jie buvo internuoti įvairiose danų stovyklose.

paminklų komleksas Danijoje
Lietuvos karo pabėgėlių paminklų komplekso, pastatyto 1947–1949 m. Danijoje, Thistedo mieste, bendras vaizdas

1945 m. gegužės mėn., išdavus karo pabėgėlio registracijos pažymėjimą („A.E.F. Assembly Center Registration Card“), paaiškėjo, kad Danijoje gyveno 2149 lietuviai. 1945 m. rugsėjo 8 d. Danijos Raudonasis Kryžius atskyrė lietuvius nuo kitų pabėgėlių ir apgyvendino Nymindegabo stovykloje, netoli Esbjergo uosto. Kadangi danai visus Klaipėdos krašto gyventojus ir karo pradžioje iš Lietuvos repatrijavusius vokiečius laikė lietuviais, stovykloje tarp tautinių grupių kilo nesutarimų. Todėl 1946 m. kovo mėn. vokiečių tautybės žmonės buvo išgabenti į vokiečių stovyklas ir gegužės mėn. apskaitos duomenimis Nymindegabo stovykloje liko 1056 lietuviai (pagal M. Brako duomenis – 1975 asmenys). Čia virė aktyvus kultūrinis gyvenimas: veikė mišrus choras, tautinis ansamblis, dramos būrelis, orkestras, buvo susibūrusi futbolo komanda. Lietuviai leido laikraščius „Lietuvių žinios“, „Informacinis biuletenis“, be to, Kopenhagoje buvo leidžiamas dar vienas laikraštis lietuvių kalba „Vikingų žemėje“.

1946 m. rugsėjo 10 d. iš Nymindegabo lietuviai pabėgėliai buvo perkelti į Dragsbaeko stovyklą prie Thistedo miesto (čia nuo 1940 m. balandžio 9 d. iki karo pabaigos buvo įsikūrusi vokiečių karinė hidroplanų bazė).

1946 m. vasarą Thistedo stovykloje gyveno 1000 įvairių tautybių pabėgėlių, 1947 m. pabaigoje – 488 lietuviai. Stovykloje taip pat vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas, buvo tęsiama „Informacinio biuletenio“ leidyba (leista iki 1949 m.), nuo 1947 m. rugpjūčio 21 d. iki gruodžio 4 d. buvo leidžiamas savaitraštis „Trupiniai“.

1949 m. stovyklos pastatus perėmė tarptautinė pabėgėlių organizacija (IRO). 1950 m. gruodžio 15 d. karo pabėgėliams emigravus į Angliją, Kanadą, Australiją, JAV stovykla ištuštėjo, pastatai buvo perduoti Danijos civilinės gynybos mokymo centrui, kuris čia tebeveikia iki šiol.

Paminklų kompleksas. 1947–1949 m. karo pabėgėliai lietuviai, atsidėkodami danams už suteiktą prieglobstį ir globą, pastatė Thistedo stovyklos teritorijoje paminklų kompleksą.

kryžius

Ankstyviausias iš esančių trijų paminklų – 1947 m. rugpjūčio 24 d. pastatytas 5 m aukščio ąžuolinis kryžius. V. Poškus 1994 m. liepos 2 d. laikraštyje „Europos lietuvis“ rašė, kad šis kryžius buvo pervežtas iš Nymindegabo stovyklos. Kryžius papuoštas augaliniais ornamentais, kryžmoje esančioje koplytėlėje įtvirtintas krucifiksas ir klūpančio angelo figūrėlė. Žemutinėje kryžiaus dalyje pritvirtinta metalinė lentelė su įrašu lietuvių ir danų kalbomis:

„Tave, Viešpatie, kuris irgi kartu
pabėgėliu buvai, maldaujame globoti
Visus netekusius Tėvynės.
Lietuviai tremtiniai

Dragsbaek, 24.VIII.1947“

Žemiau – mažesnė metalinė plokštelė su įrašu lietuvių kalba: „Kryžius paminklas Baltijos pabėgėliams, pastatytas lietuvių tremtinių“. Kitoje kryžiaus pusėje – metalinė plokštelė su įrašu danų kalba.

Medinis kryžius karo pabėgėliams lietuviams, pastatytas 1947 m. rugpjūčio 24 d. paminklų komplekse Thistedo mieste

 

Gedimino stulpų skulptūrinė kompozicija nulieta iš betono (1,70 x 2,80 m). Centrinėje dalyje matomas reljefinis įrašas „Mūsų troškimas – Tėvynės laisvė“, virš jo – nepriklausomos Lietuvos kario su šalmu galvos horeljefas. Šoniniai Gedimino stulpų statiniai dekoruoti dviem bareljefiniais Vyčio kryžiais.

Kryžiaus papėdėje, nuožulnios kalvelės šlaite, iš spalvotų akmenų ant betono pagrindo sudėliota 5,00 x 5,50 m dydžio Vyčio raudoname skyde mozaika, virš jos – 1,00 x 5,40 m dydžio tokia pat technika atliktas įrašas „Lithuania“. Kaip rašo V. Poškus, Gedimino stulpus išliejo stovyklos lietuvių darbo komanda, gavusi iš danų cemento. Vyčio mozaiką sukūrė Jablonskis, padedamas mokyklos vaikų. Statant paminklus dalyvavo ir V. Poškus bei šiuo metu Thistedo miestelyje gyvenančios lietuvės, buvusios stovyklos gyventojos Elenos Kynaitės-Ernos Jensen tėvas Karolis Kynas, kilęs iš Šakių apskrities. V. Poškus rašo: „Kuomet statėme tuos paminklus, stovyklos komendantas P. Ostergaard, danas, Raudonojo Kryžiaus tarnautojas, tikino mus, jog kol šie ženklai gamtos nebus sunaikinti, tol jie nebus paliesti“.

Gedimino stulpai
Prie Gedimino stulpų skulptūrinės kompozicijos – Thistedo gyventoja Elena Kynaitė-Jensen

Aplankę paminklų kompleksus įsitikinome, kad pažadas įvykdytas su kaupu – Civilinės gynybos mokymo centro darbuotojai kruopščiai prižiūri paminklų kompleksą, esantį centro teritorijoje. Neseniai visi paminklai restauruoti – tam lėšų skyrė miestelio komunos savivaldybė.

Kelionės metu aplankėme miestelio kapines, kuriose palaidota per 60 lietuvių. Kadangi už kapų priežiūrą iš artimųjų renkamas kapinių mokestis, po tam tikro laiko, jų nesumokėjus, antkapiai yra nuimami ir suguldomi kapinėse esančioje aikštelėje. Matyt, dėl šios priežasties pavyko rasti ir užfiksuoti tik kelis kapelius, pažymėtus lietuviškomis pavardėmis ar vardais, bei keletą antkapių, gulinčių kapinių aikštelėje.

Pabendravome su vienintele Thistedo mieste gyvenančia lietuve E. Kynaite-Jensen, kuri iki šiol puikiai moka gimtąją kalbą ir yra pasiilgusi lietuviškos spaudos. Susitikus su Thistedo miestelio archyvo vadovu Orla Poulsenu, Genocido aukų muziejui buvo perduotos dokumentų, straipsnių kopijos apie pabėgėlių stovyklą, jos istoriją, karo pabėgėlius ir jų likimus.

Susidomėjusiems norėtume patarti pavartyti 2002 m. Danijos leidyklos Poul Kristensens Forlag išleistą Pederio Hoveso knygą danų kalba „Terminus“, kurioje pasakojama apie karo pabėgėlius, atvykusius į Daniją iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Eugenijus Peikštenis

Elegant Double.gif (808 bytes)

I PRADZIAAtnaujinta: 2004-01-30
Pasiūlymai ir pastabos - CompanyWebmaster

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras