LGGRTC LOGO

 

Seminaras-diskusija „Terminija naujausiųjų laikų istorijoje“*

 

* Pradžia žr. žurnalo „Genocidas ir rezistencija“ 2001 m. Nr. 1(9)

Istorikai į epochos iššūkius pirmiausia stengiasi atsakyti savo konferencijose keldami tam laikotarpiui aktualiausius klausimus ir problemas. Taip buvo ir 1988–1990 m., kai naują Lietuvos istorijos suvokimą įprasmino 1990 m. vykusi konferencija „Laimėjimai ir praradimai. Lietuva 1940–1941 m.“ 1995 m. įvykusioje „Zenono Ivinskio skaitymų’95“ konferencijoje tema „Sovietinė istoriografija: ideologiniai ir teoriniai kontekstai“ buvo suvestos sąskaitos su sovietine istoriografija, kritiškai įvertintas jos paveldas. 2000 m. gegužės 11 d. įvykusiame seminare-diskusijoje „Terminija naujausiųjų laikų istorijoje“ mėginta žengti dar vieną žingsnį ir kritiškai įvertinti istorikų vartojamas sąvokas. „Istorikas visuomet yra tarp faktų ir jų aiškinimo. Kai nepakanka faktų ir reikia paaiškinti platesnį reiškinį ar procesą, tuomet tenka vartoti platesnes sąvokas“, – taip buvo teigiama minėtoje prieš penkerius metus vykusioje konferencijoje. Gerokai įbridę į faktografinę istoriografiją, dabar mes galime ir turime skirti pakankamai dėmesio suvokimui ir įvardijimui tų reiškinių, kurie Lietuvoje priimami ir vertinami labai įvairiai. Prisiminkime kad ir prieš kelerius metus JAV istoriko Alfredo Ericko Senno mėginimą pradėti diskusiją žodžio ir sąvokos „valstybingumas“ definicijos klausimu. Tuomet A. E. Sennas konstatavo, kad žodis „valstybingumas“ 1988–1990 m. buvo inspiruojantis ir mobilizuojantis šūkis, kolektyvinė vėliava, po kuria telkėsi ir buvo iš naujo vertinama atitinkamo laikotarpio politinė mintis. Manytume, kad šiuo metu žodžius ir sąvokas „kolaboravimas“, „genocidas“, „okupacija“ taip pat ne mažiau reikia aiškiai suvokti ir tiksliai vartoti.

Seminarą-diskusiją „Terminija naujausiųjų laikų istorijoje“ organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su Lietuvos mokslų akademija, Tarptautine komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti bei Lietuvos istorijos institutu. Seminare dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos mokslų akademijos, Vilniaus universiteto, Teisės universiteto, Lietuvos istorijos instituto mokslininkai: akad. prof. Algirdas Gaižutis, prof. Liudas Truska, doc. Algis Kasperavičius, doc. Algirdas Jakubčionis, doc. Česlovas Bauža ir kt.

Genocidas, okupacija, aneksija, kolaboravimas – šios sąvokos yra esminės apibrėžiant reiškinius, būdingus Lietuvai 1940–1990 m. Dažnas istorikas ar teisininkas juos traktuoja skirtingai, kartais net visai priešingai. Kita vertus, pasigendama precizikos istorikų ar teisininkų darbuose istoriškai ar teisiškai vertinant tuos pačius įvykius (to neišvengta ir šiame seminare). Kiekviena nagrinėjamų sąvokų ar terminų yra susiję su daugybe kitų istorinių reiškinių, moralinių, politinių, teisinių vertinimų. Tai ir vadinamoji „dvigubo genocido teorija“, „okupacijos ir išvadavimo“ santykis, rezistencijos įtaka kolaboravimo mastui bei pobūdžiui… Seminaro metu buvo aptarta nuolat iškylanti teisinių, istorinių terminų vartosenos problema, ypač kai analizuojami naujausiųjų laikų istorijos reiškiniai ar įvykiai. Atkreiptas dėmesys į tai, kaip šie terminai vartojami teisininkų moksliniuose darbuose ir kaip jie yra prigiję visuomenės sąmonėje, kaip kito terminų vartosena laiko tėkmėje ir kaip jie vartojami dabartinėje politinėje leksikoje.


(seminaro-diskusijos stenograma)

TERMINIJA NAUJAUSIŲJŲ LAIKŲ ISTORIJOJE

Diskusijos tęsinys

Klausimas: Buvo paminėtas Lietuvos autonominis statusas. Bet Maskva tvirtino leidžiamų knygų sąrašą. Norėta įsteigti Dailininkų sąjungos Kauno skyriaus jaunimo skyrių, tačiau Maskva neleido. Pagaliau paskutinis 1989-ųjų pavyzdys. LKP CK prašė, kad vietoj Lietuvos karo ir darbo veteranų sąjungos būtų galima įsteigti atskiras Karo ir Darbo veteranų sekcijas. Maskva nesutiko, esą to neįmanoma padaryti pagal įstatus. Mes žinome, kad 1988 m., kai ekonomistai svarstė ekonominio savarankiškumo koncepciją, buvo sakoma, jog tik 7 proc. Lietuvos pramonės valdo respublika. Ar mes galėjome kolūkius panaikinti, dar ką nors pakeisti? Rusijos istorinėje literatūroje visą laiką rašoma, kad SSRS buvo unitarinė valstybė; tad gal reikia griežčiau vertinti šias sąvokas?

Atsakymas: Autonomijos yra labai įvairios, bet lyginant su Rusijos sritimis vis dėlto tai buvo. Jūs sakote, kad prašė. Taip, daug kas prašė, bet ne visada. Pagaliau buvo administracinė ir kultūrinė autonomija. O valstybė buvo totalitarinė, paskui – daugiau autoritarinė, bet lyginant su sritimis respublikos turėjo ribotą autonomiją.

Klausimas: Kokie skirtumai tarp kolonizacijos ir aneksijos?

Atsakymas: Aneksija ir okupacija gali būti ir be kolonizacijos.

Kalba (I): „Okupacijos“ ir „valstybingumo“ sąvokos yra tarptautinės teisės sąvokos, tai yra tarptautinės teisės abėcėlė. Dėl abėcėlės ginčytis nereikėtų. Abėcėlė labai paprasta. Jau gerbiamas Kasperavičius sakė, kad „okupacija“ ir „aneksija“ – dvi atskiros teisinės sąvokos. Jų sutapatinti negalima, nes tarp jų yra esminis skirtumas. Okupacija yra tada, kai kraštas okupuojamas ginkluota jėga ar ir spaudimu, grasinimu; aišku, tada įvedama okupuojančios valstybės administracija, dažniausiai karinė. Okupuotas kraštas nesisavinamas – okupuojanti valstybė jo nesisavina. Aneksija – jau kitas atvejis, kai okupuojanti valstybė tą kraštą savinasi, įjungia jį į savo valstybę. Čia mes turime atvejį, kai įpilietinami įjungto krašto žmonės. Okupuoto krašto žmonių okupantas neįpilietina. Čia ir yra esminis skirtumas. Kitas klausimas – dėl valstybingumo. Juk įjungimas į kitą valstybę gali būti atliktas įvairiai. Jei carinė Rusija būtų egzistavusi ir Lietuva būtų ištrūkusi iš jos glėbio, po kurio laiko ji būtų grąžinta Rusijai. Tada Lietuvos, kaip atskiro vieneto, nebūtų buvę. Būtų vėl grąžintos Kauno ir Vilniaus gubernijos ir t. t. O tarybinės okupacijos ypatybė buvo ta, kad Lietuva į Tarybų Sąjungą buvo įjungta kaip valstybė. Lietuva Tarybų Sąjungoje išsaugojo normalų valstybingumą. Buvo ginčas, ko tas valstybingumas ar ta autonomija buvo verta. Iš esmės nieko neverta. Bet teisinis pripažinimas, normalus Lietuvos valstybės pripažinimas turėjo labai didelę ir principinę reikšmę. Ta esmė atsiskleidė būtent 1989–1990 m., naujomis istorinėmis aplinkybėmis, prasidėjus tautiniam atgimimui. Žodžiu, vykstant Tarybų Sąjungoje demokratėjimo procesui, atsiskleidė ir to normalaus valstybingumo esmė. Būtent tai ir palengvino nepriklausomybės atgavimą; juk viskas ėjo per Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, per tuos rinkimus ir sprendimus. Tarsi Lietuva galėjo remdamasi tarybiniais įstatymais keisti savo statusą. Tas formalus valstybingumas įgauna realų turinį. Jei viso to nematysime, viską ignoruosime, tai nesuprasime visų to meto reiškinių. Pirmiausia reikia vadovautis tomis teisinėmis sąvokomis, kurios yra tarptautinės teisės pripažįstamos, ir nereikia jų painioti. Kai pradedame jas painioti, tada ir patys susipainiojame, kaip sakoma, per medžius nematome miško.

Kalba (II): Vis dėlto norėčiau pasakyti, kad „kolaboravimo“ sąvokos taikymą mes pratęstume iki nepriklausomybės atkūrimo. Antras labai sudėtingas klausimas (reikia padėkoti pranešėjui, kad jis sukėlė diskusijas), tai kolaboravimo turinys. Aš nesu šalininkas sampratos, kad visi vienaip ar kitaip kolaboravome. Ir kaimynai bandė tą klausimą spręsti. Vokiečiai kai kuriuos iš buvusio VDR teisininkų korpuso įkalino. Pasidėjo Vokietijos Demokratinės Respublikos kodeksą ir nustatinėjo: kolaboravo teisėjas ar nekolaboravo. Žinoma, vertinimai turėtų būti labai įvairūs. Manau, kad niekam nekils mintis, ar, sakysime, akademikas Juozas Matulis kolaboravo vadovaudamas Mokslų akademijai. Reikia kalbėti apie tai, koks tas MA savarankiškumas buvo ir kaip sunku buvo Matuliui visa tai išlaikyti. Norėdamas parodyti, kad Akademijoje dirba ir rusų, jis rusus įdarbindavo bibliotekoje. Prisiminkime, kaip nenorėjo į biblioteką įsileisti Genriko Zimano, kurio pažiūros buvo turbūt nelabai priimtinos. Sako, visada balsavo prieš. Ir visi akademikai sakydavo, kad turbūt balsavo jis. Aišku, kolaborantų tikrai buvo. Jų vertinimas galbūt daugiau moralinis, galbūt bus ir kitoks, bet mes neturėtume to atsisakyti.

Elegant Double.gif (808 bytes)

I PRADZIAAtnaujinta: 2004-01-30
Pasiūlymai ir pastabos - CompanyWebmaster

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras