LGGRTC LOGO

 

Rezistencijos atlasas

 

 

Šios programos tikslas – sukurti lietuviškos ginkluotos rezistencijos 1944–1965 m. karinių struktūrų ir karinių veiksmų Lietuvos partizanų apygardose atlasą. Žemėlapyje bus žymimos 1945 m. apskričių ir valsčių ribos, miestai, miesteliai, bažnytkaimiai (kitos lokalizacijai sverbesnės vietovės), hidrografinis tinklas ir miškų masyvai su pavadinimais; partizanų apygardų ribos (1949 m.), 1944–1953 m. vykę mūšiai tarp sovietinių okupacinių karinių represinių struktūrų ir partizanų kovinių dalinių, jei juose užfiksuoti kurios nors pusės gyvosios jėgos nuostoliai (ne mažiau kaip trys žuvę partizanai); žudynių, žuvimo vietos, bunkeriai, paminklinės vietovės, monumentai.

Šiuo metu parengti Dainavos (150 kautynių aprašų), Tauro (101), Didžiosios Kovos (72), Kęstučio (107) ir Žemaičių (84) partizanų apygardų teritorijoje vykusių kautynių aprašai.

 

DAINAVOS APYGARDA

1947 m. rugsėjo 22 d. MGB kariuomenės 34-ojo šaulių pulko kareivių pajėgomis vykdyta karinė-čekistinė operacija Daugų vlsč. (Nedzingės apyl.) Lesagūrų k. Kaimo gyventojo K. Marčiulevičiaus sodyboje buvo aptiktas partizanų bunkeris. Per susišaudymą žuvo šeši Geležinio vilko, Margio ir Vanago tėvūnijų partizanai:

VLADAS KARPUŠKA, ANTANO-ŠMITAS, g. 1914 m. Daugų vlsč. Rakatanskų k., Geležinio vilko tėvūnijos skyriaus vadas;

ADOLFAS TRUNCĖ, PETRO-VILKAS, g. 1911 m. Daugų vlsč. Rakatanskų k., Geležinio vilko tėvūnijos partizanas;

PRANAS BARANAUSKAS, KOSTO-LIŪTAS, g. 1925 m. Varėnos vlsč. Miliūnų k., Geležinio vilko tėvūnijos partizanas;

JONAS CIBULSKAS, JONO-ĄŽUOLAITIS, g. 1914 m. Butrimonių vlsč. Gervėnų k., Margio tėvūnijos partizanas;

KONSTANTINAS ŠIMELEVIČIUS-GANDRAS, g. 1922 m. Butrimonių vlsč. Punios k., Dainavos apygardos štabo ryšių ir žvalgybos sk. viršininkas;

JUOZAS MIŠKINIS, EDVARDO-ŽIEDAS, g. 1921 m., Merkinės vlsč. Gudakiemio k., Vanago tėvūnijos partizanas.

1948 m. gegužės 14–15 d. Daugų vlsč. Padaugių kaime MGB kariuomenės 34-ojo šaulių pulko ir MGB Daugų, Miroslavo ir Simno vlsč. posk. stribų pajėgomis vykdytos karinės-čekistinės operacijos metu buvo aptiktas partizanų bunkeris. Per susišaudymą buvo nukauti keturi Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Vanago tėvūnijos Rugio būrio partizanai:

JUOZAS KVIETKAUSKAS-GENYS, g. 1910 m., gyv. Varėnos vlsč. Gojaus k., g. 1910 m. Varėnos vlsč. Gojaus k., skyriaus vado pavaduotojas;

IZIDORIUS BERNATAVIČIUS, JONO-AGUONA, g. 1911 m. Daugų vlsč. Geidukonių k.;

DANIELIUS DIRSĖ, VINCO-GINTARAS, g. 1927 m. Daugų vlsč. Sokonių k.;

JONAS KAIZYS, JUOZO-UOSIS, g. 1924 m. Šakių aps.

Įvykio vietoje iš suimtojo asmens gavus naujų duomenų apie bunkerių vietas, operacija buvo tęsiama ir Varėnos vlsč. Giniūnų k. čekistų aptiktame bunkeryje žuvo dar keturi Rugio būrio partizanai:

BRONIUS KVITKAUSKAS, CIPRIJONO-ĄŽUOLAS, g. 1915 m. Daugų vlsč. Gojaus k., skyriaus vado pavaduotojas;

KAZIMIERAS STRAMKAUSKAS-GRAFAS, g. 1908 m., gyv. Varėnos vlsč. Druckūnų k.

Kitų asmenybės nenustatytos.

Kautynių metu žuvo MGB kariuomenės seržantas.

Remiantis suimtojo parodymais Marcinavo miške operacija toliau buvo tęsiama ir tomis dienomis buvo surasti ir sunaikinti dar 9 bunkeriai. MGB sk. ataskaitose nurodoma, kad žuvo 10 Rugio būrio partizanų (tarp jų ir anksčiau išvardytieji), tarp jų nurodomas šios operacijos metu Miroslavo vlsč. Obelninkų k. žuvęs ir Kęstučio tėvūnijos būrio vadas ANTANAS GRUNSKIS, MYKOLO-AIDAS, g. 1913 m.

 

TAURO APYGARDA

1948 m. rugpjūčio 10 d. Kauno aps. Garliavos vlsč. Jonučių k. MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko 8-ių kareivių ir MGB Garliavos vlsč. stribų karinė grupė operacijos metu kaimo gyventojo Dagilio sodyboje rado Tauro apygardos štabo bunkerį, kuriame slėpėsi keturi partizanai.Per susišaudymą buvo sudegintos dvi daržinės, klėtis ir nukauti trys partizanai:

JONAS ALEŠČIKAS-MARGIS, GEDIMINAS, RIMANTAS, g. 1916 m. Seinų aps. Lazdijų vlsč. Miškinių k., partizanų gretose nuo 1945 m., buvo Šarūno rinktinės vadas, nuo 1946 m. spalio iki gruodžio – Tauro apygardos adjutantas, nuo lapkričio mėn. – apygardos Karo lauko teismo prokuroras, nuo gruodžio mėn. – apygardos štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas, nuo 1947 m. spalio mėn. – Birutės rinktinės vadas. Nuo 1948 m. balandžio mėn. – Tauro apygardos vadas.

KAZIMIERAS BRUNZA-PAPARTIS, Dariaus-Girėno kuopos žvalgybos viršininkas;

JUOZAS SKUČAS-ŠAULYS, Dariaus - Girėno kuopos vadas.

Per susišaudymą buvo nukautas šaulių pulko kareivis.

1950 m. birželio 22–23 d. Vilkaviškio aps. Pilviškių vlsč. Žiūrų–Gudelių k. apylinkėse pelkėtoje vietoje netoli ežero buvo vykdyta karinė-čekistinė operaciją. Ją vykdė MGB Marijampolės aps. sk. operatyvinė grupė ir MGB kariuomenės 353-iasis šaulių pulkas. Iš viso operacijoje dalyvavo 67 šaulių pulko kareiviai ir 4 karininkai, 30 stribų ir 7 MGB apskrities skyriaus operatyviniai darbuotojai. Operacijos pradžioje partizanams mirtinai sužeidus 2 MGB kariuomenės karius – seržantą eilinį, birželio 23-iosios naktį į pagalbą buvo atsiųsti dar 33 šaulių pulko kareiviai. Kautynių metu buvo nukauti penki Tauro apygardos partizanai:

JUOZAS TAMALIŪNAS, JONO-STUMBRAS, g. 1910 m. Šakių aps. Jankų vlsč. Degučių k., Tauro apygardos štabo narys;

ALGIMANTAS MATUSEVIČIUS-NEPTŪNAS, g. 1924 m. Paežerėlių vlsč. Eičiūnų k., Vytauto rinktinės vadas;

JONAS RAULINAITIS-LOKYS, g. 1925 m. Marijampolės aps. Kazlų Rūdos vlsč. Kazlų k., Žalgirio rinktinės partizanas;

JUOZAS ŽEMAITIS, g. 1931 m. Kazlų Rūdos vlsč. Girnupių k., Žalgirio rinktinės partizanas.

Penktasis žuvęs partizanas – Vytauto rinktinės štabo narys, asmenybė nenustatyta.

 

DIDŽIOSIOS KOVOS APYGARDA

1946 m. rugsėjo 1-osios naktį į 2-ąją Trakų aps. Onuškio vlsč. Grendavės k. gyventojų Blažonių sodyboje Sokolovo vadovaujamiems MGB agentams smogikams surengus provokaciją buvo nužudyti DKA Siaubo būrio partizanai:

JONAS DAMBRAUSKAS, PETRO-SIAUBAS, g. 1915 m. Trakų aps. Onuškio vlsč. Bakaloriškių k., būrio vadas;

JONAS DULYS, MOTIEJAUS-KLEVAS, g. 1916 m., gyv. Daugų vlsč. Žvirgždėnų k., skyriaus vadas;

STASYS LEGETAVIČIUS -AUŠRA, g. 1916 m., būrio vado pavaduotojas;

VACLOVAS BUDREVIČIUS, IGNOTO-LIETUS, g. 1918 m. Onuškio vlsč. Vaickūniškių k.

Sodybos šeimininkai, partizanų rėmėjai ir ryšininkai:

PETRAS BLAŽONIS, STANISLOVO, g. 1901 m. Grendavės k., partizanas ir Siaubo būrio ryšininkas;

ZOFIJA BLAŽONIENĖ, KAZIMIERO, g. 1903 m.;

MONIKA BLAŽONYTĖ, PETRO, g. 1922 m.;

KAZIMIERAS BLAŽONIS, PETRO, g. 1931 m.

1948 m. rugpjūčio 12 d. „Narsuolio" vadovaujamo partizanų bataliono paieškai buvo išsiųsta MGB Kaišiadorių aps. sk. stribų ir MGB vidaus kariuomenės 261-ojo šaulių pulko 4-osios kuopos karinė grupė. Paieškos metu Žiežmarių vlsč. Bublių k. prie Strėvos upės buvo aptikti trys partizanai. Per susišaudymą visi partizanai žuvo:

ANTANAS PRAŠKEVIČIUS, KAZIO-NARSUOLIS, g. 1916 m. Kruonio vlsč. Kazokų k., “A” rinktinės 3-iojo bataliono vadas;

BERNARDAS PRAŠKEVIČIUS, KAZIO-LOKYS, Narsuolio brolis, g. 1920 m. Kazokų k.;

PETRAS ČEPULIONIS, JUOZO-SAKALAS, Narsuolio pavaduotojas, g. Žiežmarių vlsč. Kairiškių k.

Kautynių metu buvo nužudyti kartu su partizanais miške buvę partizanų rėmėjai:

JURGIS VENCKUS, JURGIO, g. 1890 m. Žiežmarių vlsč. Pavuolių k.;

Jo sūnus ADOMAS VENCKUS, g. 1931 m.

 

KĘSTUČIO APYGARDA

1947 m. balandžio 4 d. Raseinių aps. Šimkaičių vlsč. Paparčių k. partizanų rėmėjos Masalskienės sodyboje karinės-čekistinės operacijos metu buvo likviduotas 11-os partizanų Lydžio rinktinės štabo būrys, vadovaujamas „Mindaugo“. Karinę-čekistinę operaciją vykdė MGB Raseinių aps. sk. operatyvinė grupė. Kautynės truko apie valandą, žuvo visi partizanai:

ALFONSAS ČEKAITIS, STANISLOVO-DŽIUGAS, g. 1929 m. Eržvilko vlsč. Paupio k.

STASYS URBONAS–URBONAVIČIUS, ANTANO-VIDUGIRIS, g. 1924 m. Eržvilko vlsč. Pagirių k.

JONAS PARNARAUSKAS, g. 1925 m. Eržvilko vlsč. Polų k.

STEPONAS JUŠKYS, JONO-KOSTAS, g. 1916 m. Eržvilko vlsč. Paupio k.

STEPONAS TOLIŠAUSKAS, JUOZO-POVILIUKAS, g. 1922 m. Eržvilko vlsč. Fermų k.

PETRAS ŽUKAUSKAS, ANTANO-VIKSVA, g. 1922 m. Šimkaičių vlsč. Paišlynio k.;

JONAS ŽUKAUSKAS, ANTANO-JURAITIS, g. 1926 m. Paišlynio k.;

STEPONAS ŽUKAUSKAS, ANTANO-JURGUTIS, g. 1924 m. Paišlynio k.

KAZYS VALAITIS, g. 1913 m. Paparčių k.;

JONAS MEJERIS, JURGIO-ALGIMANTAS, kilęs iš Tauragės r. Osviečio k.

JUOZAS NAUSĖDA, JUOZO-VAIŠNORAS, g. 1925 m. Gaurės vlsč. Vėžaičių k.

1948 m. gruodžio 3 d. Raseinių aps. Bedančių (Gedlaukio) miške jungtinėmis MGB vidaus kariuomenės 273-iojo, 32-ojo ir 298-ojo šaulių pulkų pajėgomis (iš viso 350 karių) buvo vykdoma karinė-čekistinė operacija. Partizanai buvo įsikūrę Bedančių miške ir mažame Plauginių kaimo jaunuolyne, 5 palapinėse, padarytose iš medžių šakų ir uždengtų žole. Partizanų stovykloje buvo Alfonso Pakarklio ir Antano Antanaičio būrių partizanai, kuriems instruktažą vedė Gintaro rinktinės štabo viršininkas, atvykęs su apsauga. Ryte, apie 9–10 val., kai visi dar buvo palapinėse, juos apsupo sovietiniai kariai.

Karinės-čekistinės operacijos metu žuvo 18 partizanų:

BOGUSLAVAS BARANAUSKAS, JURGIO, g. 1926 m. Šiluvos vlsč. Lyduvėnų k.;

POVILAS MAČIULIS, JONO-ROBERTAS, GRANITAS, g. 1918, gyv. Betygalos vslč. Mylošaičių k., Gintaro rinktinės štabo viršininkas;

PETRAS ŠIMKUS, JONO-VIDUTIS, g. Alėjų k., gyv. Plauginių k.;

PRANAS ŠIMKUS, JONO-ŠAPALAS, VAIŠVILA g. 1902 Alėjų k., gyv. Plauginių k., grupės vado pavaduotojas;

DOMINYKAS ŠČEPAVIČIUS, ANTANO-DOMEIKA, 38 m., gyv. Raseinių vlsč. Kunkojų k., grupės vado pavaduotojas;

PETRAS ŠKADAUSKAS-PUŠYNAS, 45 m., gyv. Raseinių vlsč. Pagedočio k.;

PETRAS KUZAS -BRIEDIS, FORDAS, g. 1915, gyv. Raseinių m.;

NAPOLEONAS STULGYS-JAZMINAS, gyv. Raseinių vlsč. Gervynės k.;

JONAS KARPIUS, PRANO-TŪBELIS, gyv. Viduklės vlsč. Pašešuvio k.;

JONAS ŽIVATKAUSKAS, PRANO-SKYLIUS, g. 1924, gyv. Nemakščių vlsč. Smulkių k.;

JONAS TAMOŠAITIS, VINCO-VALTERIS, g. 1922 m. Viduklės vlsč. Tukių k.;

STASYS ZDANAVIČIUS, POVILO-NERIMAS, g. 1925 m. Žaiginio vlsč. Papušynio k.;

VLADAS DUBINSKAS, STASIO-KLEVAS, gyv. Viduklės vlsč. Sujainių k.;

ANTANAS ARMOŠKA -STEPONAS, 40 m., gyv. Šiluvos vlsč.;

MARIJONA SAROČKIENĖ, ANTANO-LELIJA, PONIA, g. 1923 m. Nemakščių vlsč. Taubučių k.;

DUDUKAS – vokietis, buv. vokiečių armijos kapitonas, pabėgęs iš nelaisvės, partizanas;

Partizanas slapyv. ARĖJAS;

Partizanas slapyv. ŽEMAILA.

Suimti sužeisti greitai mirė Raseinių m. kalėjimo Nr. 9 ligoninėje:

GENOVAITĖ STULGAITYTĖ, ANTANO-BRIGITA, g. 1929 m. Raseinių vlsč. Kėbaičių k., mirė 1948 m. gruodžio 5 d.;

PRANAS LINKUS, PRANO-ATLANTAS, g. 1921 m. Raseinių m., mirė 1948 m. gruodžio 10 d.

 

ŽEMAIČIŲ APYGARDA

1948 m. rugpjūčio 10 d. Kartenos vlsč. Mikoliškių-Žutautų k. apylinkėse MGB vidaus kariuomenės 24-ojo šaulių pulko kareivių ir MGB Kartenos, Skuodo, Salantų, Darbėnų ir Kretingos valsčių posk. stribų pajėgomis buvo vykdyta bendra karinė-čekistinė operacija. Miške karinė grupė susidūrė su aštuonių partizanų grupe. Per susišaudymą žuvo septyni Buganto kuopos partizanai:

IGNAS SMILINGIS, IGNO-LIUTAURAS, g. 1927 m., gyv. Kartenos vlsč. Baltiškių k., Kardo rinktinės ūkio sk. viršininkas;

EDVARDAS PRIŽGINAS, PRANO-GARSAS, g. 1917 m., gyv. Kartenos vlsč. Lygnugariškių k.;

ANTANAS ŽILINSKAS, ANTANO-JAZMINAS, g. 1928 m., gyv. Kartenos vlsč. Vielaičių k.;

AUGUSTAS (kitur – Vytautas) JABLONSKIS, JUOZO-ŠAULYS, g. 1920 m., gyv. Kretingos m., skyriaus vadas;

VYTAUTAS MILTAKIS, IGNO-KELEIVIS, g. 1922 m., gyv. Kalno – Grikštų k.;

STANISLAVA VALUŽYTĖ, IGNO-MEILĖ, g. 1922 m., gyv. Kartenos vlsč. Dauginčių k.;

STANISLAVA VALUŽIENĖ, JUOZO-MOČIUTĖ, g. 1891 m., gyv. Dauginčių k.

1949 m. birželio 6–11 d. MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko ir MGB Viekšnių vlsč. posk. operatyvinės grupės pajėgomis vykdyta karinė–čekistinė operacija Purvių ir Ramoniškių miške, esančiame ties Mažeikių aps. Viekšnių vlsč. ir Kuršėnų aps. Papilės vlsč. sankirta. Operacijos metu buvo likviduotas Šatrijos rinktinės Prano Belecko vadovaujamas Vyčio partizanų būrys. Nukauti aštuoni partizanai:

1949 m. birželio 6 d. žuvo penki partizanai:

ANTANAS ČIJUNSKIS, JONO-MEŠKA, g. 1902 m. Tryškių vlsč. Degimų k.;

PETRAS ŠIURKUS, KATRĖS-LABUTIS, g. 1921 m. Papilės vlsč. Avižlių k.

PRANAS ŠIURKUS, ANTANO-KALVIS, g. 1927 m. Kuršėnų aps. Tryškių vlsč. Užpelkių k;

STANISLOVAS ŠIUŠA, JONO-ELNIAS, g. 1923 m. Viekšnių vlsč. Ramoniškių k.

ADOMAS RIMKUS-JOKŪBAS, g. 1927 m., gyv. Tryškių vlsč.

1949 m. birželio 11 d. žuvo trys partizanai:

BELECKIS PRANAS, VINCO-MALŪNININKAS, g. 1921 m. Kuršėnų aps. Kruopių vlsč. Apušroto k., būrio vadas;

JONAS ŠIDLAUSKAS, JONO-ŠALMAS, g. 1928 m. Viekšnių vlsč. Uogiškių k.;

STASYS DIMŠA-RAITELIS, g. 1928 m. Tryškių vlsč. Kairiškių k.

Operacijos metu žuvo 1 kareivis.

 

Elegant Double.gif (808 bytes)

I PRADZIAAtnaujinta: 2004-04-06
Pasiūlymai ir pastabos - CompanyWebmaster

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras