LGGRTC LOGO

 

1972–1987 metų Lietuva

 

LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRAS

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJA

Konferencija,
skirta Romo Kalantos aukos ir politinių protestų 30-osioms metinėms
bei
mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo 15-osioms metinėms paminėti

Prieš 30 metų didžiulį rezonansą Lietuvos visuomenėje, ypač tarp jaunimo, sukėlė 1972 m. gegužės 14 d. devyniolikmečio jaunuolio Romo Kalantos pasirinkta drastiška politinio protesto forma – politinė savižudybė. Kauno muzikinio teatro sodelyje, apsipylęs benzinu, jis susidegino, paaukodamas gyvybę už Lietuvos laisvę. Įvykis sukėlė LKP ir KGB pareigūnų paniką. Čekistai paskubėjo patys Romą Kalantą slapta palaidoti anksčiau paskelbto laiko. Susirinkę į laidotuves žmonės pasipiktino KGB savivale. Prasidėjo masinės eitynės, kuriose buvo skanduojami politiniai šūkiai. Masinės demonstracijos, smurtas ir areštai truko dvi dienas. Neramumai nuslopinti 1972 m. gegužės 19 d. Daugiau kaip 400 žmonių buvo suimta, bet Romas Kalanta tapo pasipriešinimo simboliu.

Prieš 15 metų, 1987 m. rugpjūčio 23 d., Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo, Lietuvos Laisvės Lygos pastangomis surengtas pirmas viešas mitingas okupuotoje Lietuvoje Molotovo-Ribbentropo sutarties padariniams paminėti. Pirmą kartą atvirai buvo iškeltas Lietuvos okupacijos klausimas. Už tai daugiau kaip 80 mitingo dalyvių buvo KGB ir partinių struktūrų persekiojami bei terorizuojami.

1972 ir 1987 m. įvykiai nužymėjo Lietuvos budimo ir atgimimo ribas.

Programa:

11.00–11.15

ĮVADINIS ŽODIS

Prof. Algirdas Gaižutis,
Lietuvos mokslų akademija
Dalia Kuodytė,
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė

11.15–11.30

LIETUVA – PRIEŠ IR PO 1972 m. GEGUŽĖS 14 d.

Doc.dr. Algirdas Jakubčionis, 
Vilniaus universitetas

11.30–11.45

KGB REAKCIJA Į 1972 m. ĮVYKIUS

Doc. dr. Arvydas Anušauskas,
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

11.45–12.00

TIKINČIŲJŲ TEISIŲ SĄJŪDIS LIETUVOJE: DIDŽIAUSIO AKTYVUMO DEŠIMTMETIS (1972–1982)

Dr. Arūnas Streikus,
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

12.00–12.15

JAUNIMO PASIPRIEŠINIMAS IR KGB VEIKLA 9-ojo DEŠIMTMEČIO PRADŽIOJE

Mindaugas Žiukas, (ELN)

12.15–12.30

POLITINĖ IŠEIVIJA LIETUVOS LAISVĖS BYLOJE (1975–1986)

Dr. Juozas Banionis,
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

12.30–12.50

LAISVĖS DVASIOS SALOS SOVIETIZUOTOJE LIETUVOS VISUOMENĖJE

Birutė Burauskaitė,
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

12.50–13.10

LIETUVOS LAISVĖS LYGA (LLL) – NAUJO LIETUVOS IŠSILAISVINIMO ETAPO PRADININKĖ

Antanas Terleckas

13.10–14.00

PASISAKYMAI

V. Bogušis, R. Grigas, G. Iešmantas, A. Patackas, V. Povilionis, N. Sadūnaitė ir kt

 

G. IEŠMANTO POEZIJOS RINKINIO „KAUNO ELEGJA“ PRISTATYMAS

Beveik trečdalis amžiaus prabėgo nuo audringų 1972 metų gegužės dienų, kai devyniolikmetis jaunuolis Romas Kalanta paaukojo gyvybę už Lietuvos laisvę. Kaunas buvo sukrėstas, nuvilnijo demonstracijos, reikalaujančios nepriklausomybės. Didvyriškas R. Kalantos pasiaukojimas turėjo didžiulį poveikį žmonių sąmonėjimui. Šis poveikis – žygdarbio nemirtingumo ir neblėstančios reikšmės laidas. Žvaigždė, kuri negęsta. Poema tėra nežymus ryškaus šviesulio atspindys, pasiekiantis mus iš praeities gūdumos.

Kauno elegija

Konferencijos koordinatorius doc. dr. Arvydas Anušauskas, Tel. 79 10 36

Elegant Double.gif (808 bytes)

I PRADZIAAtnaujinta: 2004-01-30
Pasiūlymai ir pastabos - CompanyWebmaster

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras